Apsilankę “Skalvijos” kino centre, A. Goštauto g. 2, Vilniuje, neakivaizdžiai susipažinsite su Vėliučionių vaikų socializacijos centro gyventojais. Čia iki rugsėjo 15 dienos veikia kino režisieriaus Marat Sargsyan fotografijų paroda “Ne aš toks, gyvenimas toks” – tokį užrašą režisierius pamatė ištatuiruotą ant vieno vaikinų rankos.
Marato pažintis su Vėliučionių vaikų socializacijos centru prasidėjo šio pavasario pabaigoje – čia su kino režisieriumi Andriumi Blaževičiumi jie vedė projekto „Dideli maži ekranai“ kūrybines kino dirbtuves, kurių tikslas – ugdyti medijų raštingumą ir svarbiausias XXI a. kompetencijas per praktines audiovizualinių tekstų kūrimo užduotis. Vėliučionių centras yra vienas iš šešių vaikų socializacijos centrų Lietuvoje. Tai – bendrojo ugdymo mokykla, vykdanti vaiko vidutinę priežiūrą, pagrindinio, vidurinio ugdymo, neformaliojo švietimo programas, sudaranti galimybę mokytis pagal pirminio profesinio mokymo programas.
Režisierius pripažįsta, kad nors ir trys kūrybinių dirbtuvių dienos yra per trumpas laikas mokiniams tapti kritiškai mąstančiais, kūrybiškais ir bendradarbiaujančiais visose situacijose, jis tiki šios veiklos prasmingumu: „Vaikai išbandė save neįprastoje srityje ir jei kartais gyvenime ateis akimirka, kai jie turės rinktis iš dviejų: ar toliau tęsti tai, ką jie iki šiol darė, ar bandyti pasikeisti ir pradėti kažką kito, labai tikiuosi, kad mūsų dirbtuvės taps tuo vienu gramu, kuris nusvers svarstykles.”
Vietoje numatytų 3 dienų, M. Sargsyan lankėsi centre visą mėnesį – jis dėkingas centro direktorei Vitalijai Grigaitienei, ne tik suteikusiai patalpas technikai susidėti, tačiau ir suteikusiai visišką kūrybinę laisvę. Ieškant atsakymų, režisieriui kilo vis daugiau klausimų, fotografuodamas jis užsidegė idėja sukurti apie šiuos vaikus filmą. Pasak režisieriaus, klausimai kilo ne vien apie izoliuotus centro gyventojus, bet ir apie mus, gyvenančius laisvėje.
„Su kolega Blaževičiumi esame dirbę daugelyje mokyklų visoje Lietuvoje. Teko susidurti su įvairiausiais vaikais. Iš pradžių ir šie jaunuoliai tarsi nieko nesiskyrė, tačiau po truputį pradėjo atsiverti įdomūs dalykai.“ – pasakoja parodos autorius: „Pradėjau juos fotografuoti neturėdamas tikslo, kur nors jas publikuoti. Taip darau beveik visur, vėliau dovanoju nuotraukas vaikams. Šie vaikinai turėjo keisto žavesio, jie nesimaivė, nerodė ypatingo dėmesio. Tarsi vaikai kaip vaikai, tačiau nuotraukose atsiskleidė kažkokių ypatingų detalių: jų žvilgsnis, elgesys, neįprastas mąstymas, tikslai ir svajonės. Visa tai ir sukuria jų portretus.“
Režisieriaus nuomone, šis sluoksnis žmonių tam tikra prasme yra mūsų visuomenės abejingumo rezultatas: „Dauguma apie tokius vaikinus turbūt pasakytų: narkomanai, vagys, jų vieta – kalėjime. Bet turbūt nedaugelis susimąstytų, ar jie turėjo šansą gyventi kitaip, ar jų likimas nebuvo nulemtas vos jiems gimus?”
Marat Sargsyan gimė 1978 m. vasario 15 d. Kirovokano mieste (dabar Vanadzor), Armėnijoje. Nuo 13 metų dirbo Kirovakano televizijoje kaip operatorius ir montuotojas. 1994 m. atvyko į Lietuvą ir įsidarbino Šiaulių televizijoje kino operatorium ir montuotoju, vėliau dirbo „Tango TV“ televizijoje montažo režisieriumi ir laidos vedėju. Tuo pat metu kūrė muzikinius klipus Lietuvos muzikos atlikėjams. 2005 m. atsisakė bet kokios veiklos televizijoje ir įstojo į LMTA teatro ir kino fakultetą, studijavo kino ir TV režisūrą. 2011 metais Akademijoje įgijo audiovizualinio meno magistro laipsnį. Šiuo metu M. Sargsyan kuria trumpametražius bei ilgametražius vaidybinius ir dokumentinius filmus, dirba dėstytoju įvairiose vaikų edukacinėse programose.
„Dideli maži ekranai“ – Britų tarybos ir Meno avilio projektas, finansuojamas Britų tarybos ir Lietuvos kultūros tarybos lėšomis. Projektu siekiama ugdyti Lietuvos mokytojų ir vyresniųjų klasių mokinių medijų raštingumą. Ypatingas dėmesys kreipiamas į audiovizualines medijas ir mokiniams patrauklius medijų produktus (kiną, reklamas, kompiuterinius žaidimus, socialinius tinklus, televiziją ir multimedijų žurnalistiką).
