Naujas žvilgsnis į Lietuvos kiną – lyties problematika kine – skirtingos perspektyvos
Ši knyga pirmą kartą lietuviško kino kontekste lyties problematiką gvildena iš trijų skirtingų perspektyvų. Kokiu statusu kino gamyboje dalyvauja moterys – antrosios režisierės, montuotojos ar kostiumų dailininkės? Kaip galime perskaityti komercinį, autorinį, dokumentinį kiną ir videomeną, jei dėmesį kreipiame į lyčių vaidmenis? Ir kaip lytis atsiskleidžia konkrečiuose filmuose, žvelgiant iš skirtingų teorinių perspektyvų? Šiuos klausimus ir kitus klausimus kelia nauja knyga – Natalijos Arlauskaitės ir Linos Kaminskaitės sudaryta dešimties straipsnių rinktinė „Fokuse: moterys Lietuvos kine“.
Mintis sudaryti knygą, pirmą kartą lietuviško kino kontekste gvildenančią feministinę problematiką, anot kino ir kultūros istorikės, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentės L. Kaminskaitės, gimė siekiant prisidėti prie lyčių lygybės.
„Šiuolaikinė kinotyra, koja kojon žengianti su svarbiais lyčių nelygybę aktualizuojančiais klausimais, gali pasiūlyti ir būdus apmąstyti šiuos procesus. Lyties reprezentacija, auditorijų studijos, kino profesijos formavimasis pagal lytį yra knygoje atsikartojantys aspektai, aprėpiantys ir šiuolaikinės kultūros problemas, ir platų kūrinių bei jų kūrėjų spektrą. Knyga kviečia atidžiau pažvelgti, ką matome ekrane ir kaip konstruojamas mūsų žinojimas apie lytį“, – sako knygos sudarytoja.
Pasak N. Arlauskaitės, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorės, knygoje susitinka ne tik skirtingi žvilgsniai į kiną, bet ir skirtingi žvilgsnio masteliai: kalbama ir apie atskiras kino rūšis – dokumentiką, vaidybinį kiną ir videokūrybą, ir apie konkrečius filmus, moters vaizdinius bei moteris kūrėjas: „Skaitytojos ir skaitytojai gali keliauti per knygos straipsnius ir zoominti – pasirinkti tai bendresnį žvilgsnį, tai pritraukti vaizdą iki filmo ar kūrėjo(s).“
Kaip teigia sudarytoja, kinotyra ir kino istorija Lietuvoje neegzistuoja kaip stabili disciplina, ir tai turi savų privalumų: „Užuot taikius bendrą ir sustyguotą būdą kalbėti apie kiną, knygos autorės ir autoriai, ateinantys iš skirtingų disciplinų, kalba sava kalba.
Pavyzdžiui, Jelenos Šalaj pasakojimas apie kino kūrėjas ir jų profesines patirtis rodo psichologijos studijų pagrindą, Luko Brašiškio straipsnis apie Emiliją Škarnulytę – domėjimąsi ekofeministine filosofija ir estetika, kitų autorių tekstai atsiremia į naratologiją, fenomenologiją, feministinę kino teoriją. Lietuviškame kontekste tai pirmas bandymas ir fokusuotai suprobleminti kalbėjimą apie moterį kine, ir pasiūlyti skirtingas tyrimų strategijas“, – teigia N. Arlauskaitė.
Spausdintinėje ir elektroninėje knygoje „Fokuse: moterys Lietuvos kine“ tyrimus pristato Natalija Arlauskaitė, Lukas Brašiškis, Narius Kairys, Lina Kaminskaitė, Laima Kreivytė, Gerda Paliušytė, Juozapas Paškauskas, Aistė Račaitytė, Jelena Šalaj, Renata Šukaitytė ir Mantė Valiūnaitė.
Apmąstyti knygoje pristatomas temas leidykla „Lapas“ kvies ne tik puslapiuose. Gegužės 19 d. kino ir medijų erdvėje „Planeta“ įvyks knygos pristatymo renginys. Birželį drauge su partneriais – „Meno aviliu“ ir „Lithuanian Shorts“ – kviesime į filmų programą „Fokuse: moteris dokumentikoje“ bei ją lydinčią diskusiją. Knygos kontekstus išplės ir antrasis „LAPO pokalbių“ ciklas, kuriame bus kalbinamos filmų kūrėjos, aktorės ir tyrėjos.
Kaip kameros žvilgsnis sureguliuotas, taip ir matysime kine rodomą pasaulį; kaip medžiaga sumontuota, tokios reikšmės ir ims formuotis; kokius kultūrinius įgūdžius žiūrėti kiną turime, tokią kino patirtį ir kaupsime. Todėl ir šios knygos žvilgsnį į kiną fokusuoja du dalykai. Pirmiausia lyties problematika: nagrinėjame, kaip keičiasi kino istorija ir jos apmąstymo būdai, jei žvelgiame per moterų – kūrėjų, žiūrovių, vaizdinių – prizmę. Ir antra, daugiadiscipliniškumas: knygos autorės ir autoriai ateina iš istorijos, filologijos, dailėtyros, psichologijos ir kinotyros kontekstų, tad jų teorinė optika ryškina vis kitokias kino ir lyties svarstymo galimybes.
– knygos sudarytojos Natalija Arlauskaitė, Lina Kaminskaitė
Knygoje „Fokuse: moterys Lietuvos kine“ tarpdalykinė tyrėjų komanda iš kritinės ir feministinės perspektyvos pažvelgia į paraštėse paliktus Lietuvos kino istorijos fragmentus – nuo XX a. pradžios iki šių dienų. <…> Šia studija žengiamas svarbus žingsnis ugdant Lietuvoje modernų, reflektyvų, transnacionalinį požiūrį į kiną ir vizualumą. Knyga bus įdomi ir naudinga ne tik kinotyros ir vizualumo ekspertams, studentams, bet visiems, besidomintiems iki šiol neatrasta lietuviškojo kino istorija.
– kultūros istorikė, TSPMI profesorė Violeta Davoliūtė
Apie sudarytojas
Natalija Arlauskaitė – Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė, tyrinėja istorinę vaizduotę fotografijoje, kine ir šiuolaikiniame mene, Antrojo pasaulinio karo ir sovietmečio vizualumą, medicinos vaizdiniją, feministinę kino teoriją, kritinę ir medijų teoriją. Stažavosi ir vykdė tyrimus Edinburgo universiteto Priešakinių tyrimų institute, Konstancos, Niujorko, Krokuvos Jogailaičių ir kituose universitetuose.
Lina Kaminskaitė – kino ir kultūros istorikė, audiovizualinių medijų tyrinėtoja, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė, 2019–2020 m. Utrechto universiteto afilijuotoji mokslininkė, Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja. Tyrinėja kino rodymo ir žiūrėjimo praktikas, kino vietą kultūros ir kasdienybės istorijoje, kino ir medijų sąveiką.
Knyga išleista „Meno aviliui“ bendradarbiaujant su leidykla „Lapas“ bei Lietuvos muzikos ir teatro akademija
Knygos leidybą parėmė Lietuvos kino centras ir Lietuvos kultūros taryba