Vidurio Rytų ir Šiaurės Afrikos moterų kūrėjų filmų programa: tarp praeities ir ateities
Medijų edukacijos ir tyrimų centras „Meno avilys“ nuo gegužės 26 d. iki liepos 1 d. kviečia į šiuolaikinių Vidurio Rytų ir Šiaurės Afrikos moterų kūrėjų filmų seansus, kuriuos lydės kūrėjų, kuratorių, mokslininkių pristatymai ir pranešimai.
Peržiūros vyks kino ir medijų erdvėje „Planeta“ (A. Goštauto g. 2, Vilnius) ir erdvėje po Liubarto tiltu.
Renginiai nemokami, būtina REGISTRACIJA: https://forms.gle/GuCjqZawYkSzGA2N7
Ši filmų programa – tai šiuolaikinių Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos moterų menininkių judančių vaizdų kūrinių rinkinys, kuriame susilieja dokumentika, eksperimentai, mokslinė fantastika ir Arabfuturizmas.
Kraštuose, pažymėtuose sukilimais, militarizuotomis teritorijomis ir pasieniais, meninink(i)ų vaizduotės ir naratyvo dalimi tapo kolonistų palikti naikinimo ir rekonstrukcijos pėdsakai, perkėlimo, migracijos, ekologijos ir klimato kaitos iššūkiai. Sukilimais ir civiliniais karais pažymėta praeitis ir apokaliptinėmis nuojautomis dvelkianti ateitis programos filmuose virsta alternatyviomis istorijomis ir naujomis realybėmis. Taip atsiveria erdvė netikėtoms trajektorijoms ir kritiniam mąstymui apie Šiaurės Afriką ir Vidurio Rytus.
Peržiūrose išvysite menininkių iš Libano, Palestinos, Egipto, Maroko bei jų diasporos kūrinius.
4-ių seansų PROGRAMA
1 seansas | Gegužės 26 d. 19.30 val. „Planetoje“ | STIPRIAU UŽ MEILĘ (rež. Mary Jirmanus Saba, dokumentika, Libanas, 2017, 99 min) |Filmą pristatys kuratorė, feministė, socialinių ir meninių judėjimų tyrinėtoja Agnė Bagdžiūnaitė
Berlyno kino festivalyje apdovanotame debiutiniame filme Mary Jirmanus Saba pasakoja mažai kam žinomą Vidurio Rytų istoriją. Režisierė iš užmaršties gniaužtų išvaduoja brutaliai nuslopintus streikus Libano tabako ir šokolado gamyklose. Šiuos 8 deš. įvykius, tuomet pranašavusius visuotinės revoliucijos bei moterų judėjimo pradžią, iš kolektyvinės atminties ištrynė netrukus šalį nusiaubęs pilietinis karas. Pasitelkusi archyvinę turtingos Libano karinio kino tradicijos medžiagą, režisierė kruopščiai atkuria tuomečio maišto dvasią ir ieško atsakymo į klausimą – kaip praeitis gali mums padėti pakeisti dabartį?
Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=R5xTYUmCJ7g
Apie kūrėją
Mary Jirmanus Saba yra kino režisierė ir geografė iš Beiruto. Nuo 2006 iki 2008 m. ji prodiusavo kartu su „Vientos del Sur“ menininkų kolektyvu kurtą kassavaitinę Ibaros (Ekvadoras) televizijos laidą „Via Comunidad“, skirtą vietinei bendruomenei. Harvardo koledže ji įgijo socialinių mokslų bakalauro laipsnį, Kalifornijos universitete, Berklyje, apsigynė geografijos magistro disertaciją, vėliau dalyvavo „Ashkalio Alwano Home Workspace menų“ programoje. „Stipriau už meilę – pirmasis jos ilgametražis filmas.
2 seansas | Birželio 2 d. 19.30 val. „Planetoje“ | LARISSOS SANSOUR FILMŲ RETROSPEKTYVA | Arabų kino platintojos ir tyrinėtojos Irit Neidhardt pranešimas „Pionierės, divos, vizionierės“ (45 min)
Tautos dangoraižis (rež. Larissa Sansour, Søren Lind, mokslinė fantastika, Palestina, Danija, 2012, 9 min)
Ši distopija šmaikščiai žvelgia į Artimųjų Rytų konfliktą. Režisierė siūlo Palestinos valstybingumo klausimo sprendimą – visus Palestinos gyventojus apgyvendinti didžiuliame dangoraižyje, kur jie galės mėgautis ramiu gyvenimu aukštybėse.
Ateityje jie valgė iš brangiausio porceliano indų (rež. Larissa Sansour, Søren Lind, mokslinė fantastika, Palestina, Anglija, Danija, Kataras, 2015, 29 min)
Filmas balansuoja tarp mokslinės fantastikos, archeologijos ir politikos. Derinant gyvą, neanimuotą veiksmą su kompiuterine grafika, filme nagrinėjamas mito vaidmuo istorijos, fakto ir tautinės tapatybės sąvokų plotmėse. Naratyvinio pasipriešinimo grupuotė po žeme laidoja prabangaus porceliano dirbinius, neva priklausiusius išgalvotai civilizacijai. Taip siekiama paveikti istoriją ir sukurti prielaidą, leisiančią ateityje pareikšti teises į nykstančias gimtąsias žemes.
Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=AqUrBlAdR70
In Vitro (rež. Larissa Sansour, Søren Lind, mokslinė fantastika, Palestina, Danija, Anglija, 2019, 28 min)
„In Vitro“ žiūrovus nukelia į laiką po ekologinės katastrofos. Po bibliniu Betliejaus miestu stūksantis apleistas branduolinis reaktorius bėgant metams paverčiamas didžiuliu sodu. Mokslininkų grupelė, pasitelkusi prieš pat apokalipsę surinktas nuo senų senovės Palestinos žemėse vešėjusių augalų sėklas, ruošiasi atgaivinti gimtąjį dirvožemį. Tuo metu požeminio komplekso ligoninės lovoje guli mirštanti sodo sumanytoja, septyniasdešimtmetė Dunia. Ją aplanko trisdešimtmetė visą gyvenimą po žeme praleidusi Alia. Alia – metų metus vykdomos klonavimo programos vaisius, niekad akyse neregėjusi miesto, kurį jos kartai lemta atstatyti.
Filmo anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=4shUU3BT9Nc
Kosminis išėjimas (rež. Larissa Sansour, mokslinė fantastika, Palestina, Danija, 2008, 5 min)
Tai savita Stanley Kubricko „Kosminės odisėjos“ ištraukos adaptacija, perkelianti garsųjį filmą į politinį Artimųjų Rytų kontekstą. Daugeliui pažįstamas 1968-ųjų mokslinės fantastikos šedevro garso takelis čia virsta painius arabeskų ornamentus imituojančiomis melodijomis, kurios puikiai dera su siurrealistine režisierės vizija. Filmas seka fantasmagorišką pačios kūrėjos kelionę per visatą, atliepiančią S. Kubrickui svarbias temas: žmogaus raidą, pažangą ir technologijas. Tiesa, kitaip nei S. Kubrickas, savo interpretacijoje L. Sansour pristato pirmosios palestinietės kosmose idėją ir, įkvėpta Neilo Armstrongo išsilaipinimo Mėnulyje, šį teorinį gestą paskelbia „mažu žingsneliu palestinietei, bet milžinišku šuoliu visai žmonijai“.
Apie kūrėjus
Larissa Sansour yra menininkė ir režisierė iš Palestinos. Ji nagrinėja fikcijos ir realybės sandūros problematiką, o naujausiuose kūriniuose į socialinius ir politinius klausimus žvelgia per mokslinės fantastikos prizmę. Nors pagrindinis L. Sansour raiškos įrankis yra kinas, ji taip pat kuria instaliacijas, skulptūras, fotografuoja. Menininkės darbai rodyti įvairiuose festivaliuose ir eksponuoti daugybėje pasaulio muziejų ir galerijų. 2019-aisiais 58-ojoje Venecijos bienalėje ji atstovavo Danijai. Jos kūryba pristatyta „Tate Modern“ galerijoje, Niujorko modernaus meno muziejuje, Pompidu centre bei Stambulo bienalėje, taip pat Berlyno, Roterdamo, Londono kino festivaliuose. Pastaraisiais metais asmeninės L. Sansour parodos surengtos Liverpulio „Bluecoat“ centre, „Dar El-Nimer“ galerijoje Beirute bei Kopenhagos „Nikolaj Kunsthal“ šiuolaikinio meno centre. L. Sansour gyvena ir kuria Londone.
Søren Lind – danų filosofas, rašytojas, režisierius, scenaristas. Yra išleidęs keletą romanų, apsakymų rinkinių bei knygų vaikams. Savo filmus S. Lind pristato pasaulio muziejuose, galerijose ir kino festivaliuose, tarp kurių: 58-oji Venecijos bienalė, Niujorko modernaus meno muziejus, Londono „Barbican“ centras, Kopenhagos „Nikolaj Kunsthal“ šiuolaikinio meno centras, Berlyno ir Roterdamo kino festivaliai.
Apie paskaitą
Lygiai prieš 100 metų Tunise buvo išleistas pirmasis filmas, sukurtas ir suvaidintas išskirtinai tik arab(i)ų ir afrikiečių – „Zohra“. Jo scenarijaus autorė, montažo režisierė ir pagrindinio vaidmens aktorė – Haydée Samama Chikly Tamzali. Nuo tada moterys įsitvirtino arabų kine. Jos buvo vienos pirmųjų prodiuserių, pristatė žvaigždžių sistemą, su savo kameromis nukeliavo į daugybės karų frontus, kūrė kino teatrus, filmų garsą, suteikė balsą įvairiems visuomenės sluoksniams, atsigręžė į istoriją ir įsivaizdavo ateitį. Pranešime „Pionierės, divos, vizionierės – arabų kino moterys“ apžvelgiama arabų kino istorija per jį kūrusių moterų prizmę.
3 seansas | Birželio 9 d. 19.30 val. „Planetoje“ | KAS BIJO IDEOLOGIJOS? I IR II DALIS (rež. Marwa Arsanios, dokumentika, Libanas, Kurdistanas, Sirija, 2017–2019, 51 min)
I dalis
2017-ųjų pradžioje Kurdistano kalnuose nufilmuotoje juostoje žvilgsnis visų pirma kreipiamas į Moterų autonomijos judėjimą Rodžavoje, vidines jo savivaldos ir žinių įgijimo struktūras. Tai – partizaninė iniciatyva, lyčių nelygybę laikanti karo konfliktams, feodalizmui, religinei nesantaikai ir ekonominėms krizėms savo svarba nenusileidžiančia, tame pačiame katile verdančia, ne ką lėtesnio atsako reikalaujančia problema. Nors Moterų autonomijos judėjimas yra paremtas ekologijos ir feminizmo idėjomis, jo negalima laikyti liberaliu projektu. Tai – ideologija, gimusi iš karo ir pasireiškianti per karines praktikas. Šis judėjimas dar ir dabar atlieka svarbų vaidmenį 2011-aisiais prasidėjusiame ir iki šių dienų tebesitęsiančiame Sirijos pilietiniame kare.
II dalis
Ši juosta – tai įdėmus žvilgsnis į keletą skirtingų ekofeministinių grupuočių, tarp jų ir Moterų autonomijos judėjimą Rodžavoje. Autorė gilinasi į būdus, kuriuos šios grupės pasitelkia siekdamos pasirūpinti tiek savimi, tiek jas maitinančia žeme. Į šias iniciatyvas žvelgdama kaip į pavyzdinę moterų bendruomenės, gamtos ir gyvūnijos sąjungą, Arsanios nagrinėja skirtingus tokių alternatyvių ekonomikos ir pasaulėkūros aspektus. Filme iškeliama ir moterims dažnai tebepriskiriamo „gamtos duoto“ vaidmens problematika, grasinanti jas ir vėl išstumti į slaugos, rūpinimosi kitais sferą.
Apie kūrėją
Naujausiuose savo projektuose Marwa Arsanios susitelkia į ekologijos, feminizmo, visuomenės organizavimo, tautokūros, karo ir ekonominės kovos klausimus. Ji – menininkų organizacijos ir projektų erdvės „98weeks Research Project“ įkūrėja bei narė. Šiuo metu Marwa dėsto Olandijos menų institute. 2007-aisiais Londono menų universitete ji įgijo magistro laipsnį, o nuo 2011-ųjų iki 2012-ųjų Jano van Eycko akademijos Dailės skyriuje vykdė mokslinę veiklą. Doktorantūros laipsnio menininkė siekia Vienoje.
4 seansas | Liepos 1 d. 21.30 val. erdvėje po Liubarto tilto | ŠIAURĖS AFRIKOS TRUMPAMETRAŽIŲ FILMŲ PROGRAMA | Filmus pristatys režisierė ir kuratorė Ginou Choueiri („ArteEast“)
Vakarėlis KAPS saloje (rež. Meriem Bennani, mokslinė fantastika, Marokas, 2018, 26 min)
Pasaulyje, kuriame lėktuvus pakeitė teleportacija, ekscentriškas krokodilas, vardu Fiona, pasakoja apie gyvenimą KAPS (žodžio kapsulė sutrumpinimas) saloje: sala paversta į pabėgėlių, pagautų nelegalios teleportacijos metu, stovyklą. Persikėlimo, biotechnologijų ir privatumo temos filme sužadinamos per siautulingą gimtadienio vakarėlį KAPS Maroko kvartale. Menininkė Meriem Bennani, maišydama realybės šou, reklamos, dokumentikos ir aukščiausios kokybės komercinės estetikos kalbas ir pasitelkdama magišką realizmą bei humorą, tyrinėja pasakojimo galimybes.
Apie kūrėją
Meriem BENNANI yra iš Maroko kilusi multimedijos menininkė. Šiuo metu gyvena Niujorke. Ji įgijo išsilavinimą „Cooper Union“, Manhetene. ir „École Nationale Supérieure des Arts Décoratifs“, Paryžiuje. Kurdama trumpametražius filmus, kelių kanalų instaliacijas, piešinius ir animaciją, ji jungia realybės šou, reklamą, dokumentiką, telefonu filmuotą medžiagą ir komercinę estetiką. Jos darbų personalinės parodos buvo surengtos MOMA, Art Dubai ir „The Kitchen“ Niujorke.
Prieš užmirštant (rež. Mariam Mekiwi, mokslinė fantastika, Egiptas, Vokietija, 2018, 27 min)
Tai mokslinės fantastikos istorija, vykstanti neįvardijamo regiono pakrantėje, tarp žemės ir jūros, virš vandens ir po vandeniu. El Kapitonas dingsta, vienas iš jo mokinių leidžiasi į vandenyną, kad nutrauktų interneto kabelį, vandens lygis kyla, ant kranto pasirodo moteris varliagyvė, ieškanti savo motinos, išnyra prisiminimai apie dvi palatoje gulinčias moteris. Bandydamas išgelbėti pasaulį, mokslininkas Dr. Šarafas mėgina suburti visus slaptosios varliagyvių draugijos narius.
Apie kūrėją
Mariam Mekiwi yra filmų montuotoja ir režisierė iš Aleksandrijos, šiuo metu gyvenanti Berlyne, kur bendradarbiaudama su Berlyno Menų Universiteto Menų ir mokslo aukštąja mokykla kuria savo vaidybinio filmo projektą „EL Markebba EL OMM – motininis laivas“. 2017 m. ji baigė magistrantūros studijas Hamburgo Menų Universitete. Jos filmo „Prieš užmirštant“ premjera įvyko 2018 m. Berlyno kino festivalyje ir tais pačiais metais buvo nominuotas „FIRST STEPS Awards“ apdovanojimu. Jos darbai buvo rodomi įvairiuose kino festivaliuose ir meno erdvėse, tokiose kaip Šardžos kino platforma, Oberhauzeno kino festivalis, „Contemporary Image Collective Cairo CIC“, Haifos nepriklausomas kino festivalis, „Hamburger Museum für Kunst und Gewerbe“ ir kt.
Tai, kas mūsų laukia (rež. Marianne Fahmy, mokslinė fantastika, Egiptas, 2019, 13 min)
Įvykus didžiąjam deltos potvyniui, būsimasis okeanografas pasakoja istoriją apie žmonių persikėlimą į slaptas stovyklas Sacharos dykumoje. Kaip apie kosminius pokyčius kalba jūrų Dievo Protėjaus pranašystė – mokslas su tuo susidoros.
Apie kūrėją
Marianne Fahmy gyvena ir dirba Aleksandrijoje, Egipte. Studijavo tapybą ir „Mass Alexandria“ nepriklausomo meno programoje. Menininkė kuria instaliacijas ir filmus, kuriuose dominuoja pasakojimai apie žmones, architektūrą ir kalbą. Jos kūrybiškai papildyti tradiciniai pasakojimai virsta nuo laiko nepriklausomais meno kūriniais. Pokalbiai su mokslininkais ir miestų planuotojais išgalvotiems pasakojimams suteikia tikroviškumo. Taip kūriniuose, įsivaizduojant ateities visuomenę, susijungia mokslas, istoriniai įvykiai ir mitai.