Svarbiausioje kinotyros konferencijoje regione – pranešimai apie ekranų kultūrą, architektūrą ir erotinį kiną sovietmečiu

Spalio 20–21 d. Vilniuje vyks 8-oji tarptautinė kino konferencija „Miestas kine ir audiovizualinėse medijose“. Šiemet konferencija suburs svarbius kino, medijų ir transdisciplininių sričių tyrėjus (-as) iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Švedijos, Lenkijos, Jungtinės Karalystės, Čekijos Respublikos, Turkijos ir JAV. Konferencijos programoje – daugiau nei 20 pranešimų, skatinančių permąstyti kino, ekranų ir kintančio miesto sąveiką. Renginys nemokamas ir skirtas kino tyrėjams (-oms), kino industrijos atstovams (-ėms) ir visiems (-oms), besidomintiems (-ioms) kinu, medijomis, architektūra ir urbanistika.

Dalyvavimas nemokamas. Registracija: https://forms.gle/mopwxTo7MhDF6zZZ8

Aštuntą kartą vyksianti dviejų dienų kinotyros konferencija – vienintelė ir reikšminga proga sutraukti Baltijos regiono kino tyrėjus (-as) ir suteikti jiems galimybę pristatyti pokyčius jų šalyse. Koleg(i)ų ne iš Baltijos jūros regiono šalių pranešimai padės dar plačiau pažvelgti į globalias temas ir globalius pokyčius kino industrijoje.

„Jaučiame didelį susidomėjimą konferencija, o tai džiugina, nes esame įdomūs ne tik kaip šalis, bet ir kaip akademinis laukas tarptautinei tyrėjų auditorijai. Sulauksime mokslinink(i)ų iš didžiausios Europoje kino studijų katedros Londono karališkajame koledže, o tai yra didžiulis laimėjimas“, – pažymi viena iš konferencijos organizatorių, „Meno avilio“ tyrimų vadovė, kino ir medijų tyrėja dr. Lina Kaminskaitė.

Šiųmetė konferencijos tema – miestas – atliepia tiek Vilniaus 700 metų sukaktį, tiek siekį reflektuoti urbanistinę medijuojamą patirtį ir palyginti ją su kitais miestais. Pasak konferencijos rengėjų, miesto tema nepraranda savo aktualumo ir tarptautiniame kontekste, o ją ypač aktualizavo karas Ukrainoje. Tai, kas šiuo metu matoma ekranuose – infrastruktūrų griūtis – skatina įvertinti kino ir audiovizualinių medijų įtaką transliuojant tam tikrus miesto vaizdinius bei tai, kaip jie daro įtaką žiūrov(i)ų sampratai ir kino kūrėjų filmams.

Ekranų kultūra ir globali kino aikštelė

Miestas ir kinas tampriai susiję, nes kinas, pirmiausia, atsirado miestuose, tad skirtinga kino sąsaja su šiuolaikine tikrove skatina naujai permąstyti šių dviejų temų santykį. Svarbu ir tai, kad šiuolaikinėje kinotyroje kino samprata yra labai plati, apimanti ne tik filmus, bet ir įvairias audiovizualines formas, ekraninę kultūrą. Apie tai kalbės vienas laukiamiausių konferencijos pranešėjų, profesorius Chriss Berry iš jau minėto Londono karališkojo koledžo. Pranešime „Technotrapumas ir viltis: LED ekranų mirtis ir Maidanas“ jis pasakos, kaip skaitmeniniai ekranai (ko)egzistuoja viešosiose erdvėse, darydami įtaką mūsų realybei.

Petr Szczepanik, Prahos Karolio universiteto profesorius, pranešime „Transnacionaliniai gamybos tinklai ir periferinės medijų sostinės: Praha kaip globali kino aikštelė“ tiria, kaip skaitmeninės platformos, tokios kaip „Netflix“, „HBO“ ir kitos, veikia mažąsias kino industrijas. Šis pranešimas – tiesioginė sąsaja su Vilniuje vykstančiais procesais, gausėjančiomis užsienio kino kompanijų aikštelėmis sostinėje, o jo įžvalgos pranešime yra tiesiogiai svarbios lietuviškai kino industrijai.

Kino tyrimai, padedantys suprasti dabartį

Tebevykstant karui Ukrainoje, svarbu kalbėti ne tik patiems, bet ir išgirsti autentišką ukrainiečių balsą. Konferencijoje kino režisierė Tatjana Kononenko ir architektūros istorikė Ievgeniia Gubkina iš Ukrainos, pristatys šiuolaikinės Ukrainos miestų padėtį ir sąsajas su kinu, nes miestas šios šalies kine vaidina vieną svarbiausių vaidmenų.

Ukrainos tema tęsiama ir lietuvių tyrėjų pranešimuose. Kino filosofas Nerijus Milerius ir kinotyrininkas Narius Kairys savo darbuose, remdamiesi filmu „Mariupolis 2“, nagrinės vaizduojamą kasdienių karo peizažų kroniką. Filmas tampa unikaliu kinematografiniu liudijimu, pasitarnaujančiu kaip priemonė dokumentuoti patirtį ir įvykius karo apsiaustame mieste.

Kituose Lietuvos kino tyrėjų pranešimuose bus pristatyti aktualūs kino tyrimų lauko rezultatai. Kinotyrininkė Ilona Jurkonytė kalbės apie bendruomenes, kino kultūrą, kino teatrus ir paveldą, kinotyros doktorantai/ės Vitalij Binevič kalbės apie erotinį kiną sovietmečiu, Mantė Valiūnaitė pristatys kino festivalių tyrimus. Konferenciją užbaigs medijų tyrėjos Gintės Bidlauskienės pranešimas, kuriame lyginami du Lietuvoje kurti filmai (rež. A. Grikevičiaus „Laikas eina per miestą“ (1964 m.) ir rež. Eitvydo Doškaus „Čia buvo Vilnius“ (2022 m.) ir miesto samprata iš skirtingo laikmečio perspektyvų.

8-oji Baltijos regiono kino konferencija „Miestas kine ir audiovizualinėse medijose“ vyks spalio 20–21 d. „Meno avilio“ sinematekoje“ (A. Goštauto g. 2, Vilnius). Programa: www.balticfilmhistory.org

Dalyvavimas atviras ir nemokamas. Registracija: https://forms.gle/mopwxTo7MhDF6zZZ8

Konferenciją organizuoja medijų edukacijos ir tyrimų centras „Meno avilys“, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, asociacija AVAKA.

Medijų edukacijos ir tyrimų centro „Meno avilys“ veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.