Restauruoto dokumentinio kino programa „Pirmosios“
Medijų edukacijos ir tyrimų centro „Meno avilys“ programa „Pirmosios“ pristato šešis naujai restauruotus dokumentinius filmus, kurtus moterų režisierių: Antaninos Pavlovos, Dianos Matuzevičienės kartu su Kornelijumi Matuzevičiumi, Janinos Lapinskaitės, Jadvygos Zinaidos Janulevičiūtės ir Bytautės Pajėdienės. Dr. Linos Kaminskaitės kuruotos programos filmai atsiskleidžia savitomis temomis, skirtingais dokumentinio kino žanrais ir estetinėmis priemonėmis. A. Pavlovos stebimoji dokumentika „Charakterio gimimas“ (1967 m.) fiksuoja vaikų kasdienybę darželyje. D. ir K. Matuzevičių „Šičionykštė“ (2001 m.) gilinasi į hibridinę Klaipėdos krašto gyventojos Hildos Spalvienės tapatybę. J. Lapinskaitės „Venera su katinu“ (1997 m.) pasiūlo tris pozuotojų portretus, kuriuose skleidžiasi skirtingos gyvenimo patirtys ir kūnai. J. Z. Janulevičiūtės „Beatričė“ (1968 m.) jautriai ir atidžiai kuria įvairiapusį atlikėjos Beatričės Grincevičiūtės portretą. Pajėdienės „Kasnakt sapnuoju“ (1979 m.) įamžina penkias šilko kombinato audėjas, nusprendusias pagerinti audimo rekordą. Lapinskaitės „Aktas“ (2000 m.) stebi vieno iš fotografės Snieguolės Michelkevičiūtės modelių – vyresnio amžiaus vyro – fotosesiją. Šia programa norima atkreipti dėmesį į pirmųjų Lietuvos kino kūrėjų moterų mažai kam žinomus filmus.
Dr. Lina Kaminskaitė – kino ir kultūros istorikė, audiovizualinių medijų tyrėja, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė, vadovauja Meno istorijos ir teorijos katedrai. „Meno avilyje“ kuruoja archyvinio kino programas, inicijuoja kinotyros tyrimus: nacionalinį audiovizualinio paveldo skaitmeninimo procesą ir projektą Sinemateka.lt, lyčių lygybės tyrimą Lietuvos kino industrijoje. L. Kaminskaitė yra trijų knygų bendraautorė ir sudarytoja: „Epizodai paskutiniam filmui: kino režisierius Almantas Grikevičius“ (kartu su dr. Aurimu Švedu, 2012); „Kinas sovietų Lietuvoje: sistema, filmai ir režisieriai“ (kartu su dr. Anna Mikonis-Railiene, 2015); „Fokuse: moterys Lietuvos kine“ (kartu su dr. Natalija Arlauskaite, 2022).
APIE FILMUS
„Charakterio gimimas“
Režisierė: Antanina Pavlova
Operatorius: Z. Putilovas
Lietuvos SSR, 1967, 10 min.
Ankstyvą rytą, už rankų atlydimi tėvų, vaikai ima rinktis į darželį. Veiklos mažiesiems čia netrūksta – prižiūrimi darželio darbuotojų jie sportuoja, tikrinasi sveikatą, šoka, dainuoja, žaidžia; pietūs ir miego metas taip pat nelieka pamiršti. Nepaisant visiems bendrų veiklų ir kadre nuolat matomos vaikų gausos, po truputį ima atsiskleisti skirtingi vaikų charakteriai ir interesai – nuo uždarų jautruolių, iki kompanijos sielų ir miegoti nenusiteikusių neklaužadų, nuo susižavėjusių medicina iki susidomėjusių kirpėjo amatu. Visi jie – individai, ir kiekvieną jų pastebi tyliai sekanti kamera.
Antanina Pavlova
Antanina Pavlova (1921–1982) – Lietuvos kino režisierė, montuotoja. 1937 baigė kino studijos Mosfilm mokyklą, 1942 – medicinos mokyklą. II pasaulinio karo metais dirbo medicinos sesele. 1946 – Lietuvos kino studijos montažo režisieriaus asistentė, nuo 1955 – kino žurnalo „Tarybų Lietuva“ režsierė, išleidusi daugiau kaip 250 žurnalo numerių.
„Šičionykštė“
Režisieriai: Diana ir Kornelijus Matuzevičiai
Operatorius: Kornelijus Matuzevičius
Montažas: Vida Misiūnienė
Garsas: Viktoras Juzonis
Lietuva, 2001, 26 min.
Šakininkų kaimo gyventoja Hilda Spalvienė – Klaipėdos krašto vokietė. Cigaretę su kandikliu traukianti nuotaikinga senolė prisimena savo gyvenimą: prieš karą ji su vyru spėjo pagyventi Vokietijoje, po karo buvo ištremta į Sibirą. Vėliau vėl galėjo išvykti gyventi į Vokietiją, bet sugrįžo atgal į Šakininkus – į savo tėvų žemes. Nors filmo centre – Hildos istorija, kartu jis subtiliai kviečia apsvarstyti Klaipėdos krašto gyventojų daugiatautiškumo ir tautinės tapatybės klausimus. Lietuviško kaimo vaizdas – skurdus, tačiausu akcentu lietuviškai kalbanti Hilda užsispyrusiai save vadina „šičioniške“: ji čia gimė, čia yra pasiruošusi praleisti ir paskutines savo dienas.
Virginija Diana Matuzevičienė
Virginija Diana Matuzevičienė (g. 1948 m.) – Lietuvos kino režisierė.1963–1964 m. lankė J. Miltinio dramos studiją Panevėžyje, 1967–1968 m. mokėsi keramiką Kauno Stepo Žuko dailės technikume, 1984–1985 m. studijavo režisūrą Leningrado teatro, muzikos ir kinematografijos institute. 1969–2003 m. dirbo Lietuvos kino studijoje vaidybinių, mokslo populiarinamųjų, dokumentinių filmų grupėse, režisieriaus asistentės pozicijoje. Nuo 1990 m. su vyru Kornelijumi Matuzevičiumi kuria dokumentinius filmus.
Kornelijus Matuzevičius
Kornelijus Matuzevičius (g. 1944 m.) – Lietuvos kino režisierius, operatorius. 1963–1970 m. studijavo Kinematografijos institute Maskvoje. Dirbo Lietuvos kino studijoje: 1962–1963 m. kino operatoriaus asistentas, 1970–1989 m. – dokumentinio kino operatorius, dirbo daugiausia su rež. Henriku Šablevičiumi. Nuo 1990 m. – dokumentinio kino režisierius ir operatorius, kuria filmus su Diana Matuzevičiene. Nuo 2001 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojas.
„Venera su katinu“
Režisierė: Janina Lapinskaitė
Lietuva, 1997, 24 min.
Nadia, Teresė ir Ramutė – trys šio dokumentinio filmo herojės. Nors moterys labai skirtingos, jas vienija aplinkiniams neįprastas darbas – jau ne vieną dešimtmetį pragyvenimui jos užsidirba pozuodamos dailininkams. Režisierei Janinai Lapinskaitei svarbi ne egzotiška profesija, o istorijos, laikui bėgant paženklinusios jau nebejaunus šių moterų kūnus. Filmo herojės atvirai pasakoja apie savo darbo pasirinkimą, spalvingą, nors ir nelengvą praeitį, ir ne ką mažiau sudėtingą dabartį –prieš kamerą jos apnuogina ne tik savo kūnus, bet ir sielas.
„Aktas“
Režisierė: Janina Lapinskaitė
Lietuva, 2000 m., 24 min.
Dalį fotografės Snieguolės Michelkevičiūtės darbų ciklų sudaro vyresnio amžiaus vyrų aktai. „Akte“ režisierė stebi vieno iš fotografės modelių fotosesiją – jo kūną, veidą, nebylų atsidavimą įgyvendinant kiekvieną naują idėją. Tačiau prieš kamerą skleidžiasi ne tik netobulo vyro kūno grožis. Filme parodomas ir pačios fotografės portretas, ir jos santykis su savo fotografijų objektu, ir prieš akis užgimstantis dviejų žmonių kūrybinis procesas.
Janina Lapinskaitė
Janina Lapinskaitė (g. 1953 m.) – Lietuvos kino režisierė, aktorė, scenaristė, pedagogė. 1975 m. baigė režisūrą Lietuvos konservatorijoje. 1975–1994 m. Lietuvos televizijos režisierė. Nuo 1995 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytoja, nuo 2002 m. Kino ir televizijos katedros vedėja, nuo 2007 m. docentė. Lapinskaitės televizijos ir kino filmai daugiausiai kurti pagal jos pačios scenarijus. Filmų personažai – vadinamuosiuose visuomenės paribiuose atsidūrę žmonės, atsiskyrėlės (-ai), ekscentrikės (-ai), jų nepaprastas gyvenimas paryškinamas temos ir stiliaus kontrastu, savitu rakursu; filmams būdingas poetiškumo ir realistiškumo derinys. 2004 m. apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.
„Beatričė“
Režisierė: Jadvyga Zinaida Janulevičiūtė
Lietuvos SSR, 1968, 15 min.
Visas dainininkės Beatričės Grincevičiūtės gyvenimas pilnas muzikos. Režisierė jautriai ir atidžiai kuria įvairiapusį atlikėjos portretą. Filme ji – ir reikliausia savo kritikė, ir žaisminga mažųjų mokytoja, jų švelniai vadinama „muzikos tetule“. Apsupta ne tik būrio draugų, tačiau ir talento gerbėjų, ji išlieka kukli ir paprasta ir tenori, kad kuo daugiau žmonių pajaustų muzikos ir jos mėgiamų dainų grožį. Tik subtilus paskutinis kadras primena, kad pasaulį Beatričė patiria ne akimis.
Jadvyga Zinaida Janulevičiūtė
Jadvyga Zinaida Janulevičiūtė (1926–2020) – Lietuvos televizijos filmų režisierė, scenaristė. 1946–50 studijavo Lietuvos konservatorijoje (fortepijono ir muzikos istorijos klasė). 1956 baigė Vilniaus universitetą (anglų filologiją), 1968 – Leningrado teatro, muzikos ir kinematografijos institutą (kino režisūrą). 1950–68 Lietuvos radijo ir televizijos, 1968–89 Lietuvos televizijos padalinio Telefilmas režisierė. Sukūrė apie 30 (daugiausia muzikinių) televizijos filmų, daugiausia – apie žymius Lietuvos atlikėjus.
„Kasnakt sapnuoju“
Režisierė: Bytautė Pajėdienė
Lietuvos SSR, 1979, 10 min.
Penkios šilko kombinato audėjos nusprendė pagerinti audimo rekordą. Proga – šimtas dešimtosios Lenino gimimo metinės. Savo tikslą įvykdžiusios audėjos, žinoma, labai džiaugiasi Lietuvos Komunistų partijos įvertinimu ir suteiktais nusipelniusių pramonės darbuotojų vardais. Tačiau už ideologinio motyvo apie audėjas, besistengiančias dėl Sovietų Sąjungos gerovės, slypi pasakojimas apie sudėtingas darbo sąlygas, milžinišką nuovargį ir laiką, kurio trūksta ne tik kolegėms, bet namuose laukiančiai šeimai.
Bytautė Pajėdienė
Bytautė Pajėdienė (1929–2015) – Lietuvos kino režisierė, sporto žurnalistė. 1953 baigusi Vilniaus universitetą (lietuvių kalbą ir literatūrą), iki 1956 dirbo žurnalo „Žvaigždutė“ redakcijoje. 1956–58 Lietuvos kino studijoje literatūros ir kalbos konsultantė, 1958–67 kino kronikos redaktorė, 1967–91 vyriausioji redaktorė, vadovė. Redagavo apie 600 kino kronikos žurnalų, rengė jiems tekstus, iš jų apie 200 režisavo. Sukūrė daugiau kaip 20 dokumentinių filmų (daugelio – ir scenarijaus autorė). B. Pajėdienės filmų problematika – sovietinis žmogus ir jo darbas, dažniausiai tai – apybraižos apie gamybos veteranus, darbininkus. Daug dėmesio skyrė moterų darbo, lygiateisiškumo problemoms, kūrė menininkų, sportininkų portretus.
Dėl klausimų apie programos rodymą ir eksponavimą kreipkitės info@menoavilys.lt
Ši programa yra „Meno avilio“ vykdomo skaitmeninto ir restauruoto lietuviško audiovizualinio paveldo projekto Sinemateka.lt dalis.
Kuratorė – dr. Lina Kaminskaitė / „Meno avilys“
Projekto koordinatorė – Gerda Paliušytė
Vaizdo restauratorius – Jonas Zagorskas
Garso restauratorius – Vytis Puronas
Informacinis partneris – LRT
Finansuoja – Lietuvos kultūros taryba
Programa filmų skaitmeninimas ir restauravimas įgyvendinta bendradarbiaujant su Lietuvos centriniu valstybės archyvu ir Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija.