Dizaineris Mindaugas Gavrilovas (Studio Cryo)
Archyvavimas, asmeninio archyvo kaupimas yra galingas įrankis, padedantis išsaugoti mūsų kolektyvinę atmintį, kultūrinį paveldą ir istorines tiesas. Tai tampa ypač svarbu, kai susiduriame su kontroliuojančiomis ar represinėmis jėgomis, siekiančiomis nuslopinti ar perrašyti istorinius pasakojimus.
Spalio 15 d., 19:30, kviečiame susitikti „Meno avilio“ Sinematekoje ir dalyvauti Irano režisierės Farahnaz Sharifi kūrybos pristatyme. Susitikimo metu Sharifi aptars archyvavimo ir archyvinės medžiagos reikšmę dokumentiniuose filmuose ir asmeniniuose pasakojimuose. Kvies gilintis į tai, kaip juose gali būti naudojama archyvinė medžiaga, kad iki šiol nepapasakotos, neišgirstos ar nutylėtos istorijos būtų dokumentuojamos ir skleidžiamos. Sharifi svarstys, kaip archyvavimo veiksmas – ir ypač asmeniniai archyvai – gali mesti iššūkį dominuojantiems pasakojimams ir išsaugoti marginalizuotus balsus represinių jėgų akivaizdoje. Taip pat aptarsime, kaip asmeniniai pasakojimai prisideda prie nenutrūkstančio archyvavimo proceso ir mūsų kolektyvinės atminties išsaugojimo. Renginio metu bus rodomi Sharifi režisuoti filmai ir jų ištraukos, perteikiančios transformuojančią archyvavimo galią ir reikšmę siekiant išsaugoti praeitį ateities kartoms.
REGISTRACIJA: https://forms.gle/idRpTX3kGz7NsVkW8
°°°
Prieš renginį „Meno avilio“ Sinematekoje rekomenduojame apsilankyti Farahnaz Sharifi filmo „Mano pavogtoji planeta“ peržiūroje spalio 14 d., 18:30, Senamiesčio „Pasakoje“.
Apie filmą:
„Mano pavogtoji planeta“ yra Farahnaz dienoraščio stiliaus filmas. Gimusi per Islamo revoliuciją Irane 1979 m., ji fiksuoja džiaugsmo ir pasipriešinimo akimirkas savo kasdieniame gyvenime, naviguodama tarp neribojamos namų laisvės ir kaustančių išorinio pasaulio taisyklių.Tuo pat metu, režisierė renka nepažįstamų žmonių 8 mm archyvus. Remdamasi kitų įrašais, ji kuria naują žvilgsnį į atminties praradimą. Jos ryšys su Leyla, iraniečių profesore, palikusia Iraną revoliucijos metu, suteikia vardą ir istoriją vienam iš archyve sutiktų veidų. Farahnaz mama, serganti Alzheimeriu, ragina ją kovoti prieš užmarštį. 2022 m. rudenį masiniai moterų protestai Irane tapo lūžio tašku Farahnaz ir daugelio kitų gyvenimuose. Tai – namuose kuriama istorija.
Anonsas: https://youtu.be/r90oSvqIYBw?si=VEU6f3QZIrSBT8F6
°°°
Farahnaz Sharifi yra daugybę apdovanojimų pelniusi filmų kūrėja ir montažo režisierė iš Irano, 2022 m. pabaigoje priversta išvykti iš šalies. Ji baigė kino studijas Teherano universitete. Jos filmuose istorijos dažniausiai pasakojamos pasitelkiant archyvinę medžiagą. Farahnaz taip pat yra Irane gerai žinoma montažo režisierė. Vienas naujausių jos, kaip montažo režisierės, darbų yra filmas „Šeimos rentgeno nuotrauka“, kuris 2020 m. pelnė geriausio ilgametražio dokumentinio filmo ir geriausio kūrybinio archyvų panaudojimo apdovanojimus IDFA (Amsterdamo dokumentinių filmų festivalyje). Farahnaz pelnė daugybę prizų Irane ir už jo ribų, tarp jų – geriausio filmo apdovanojimus Upsalos trumpametražių filmų festivalyje bei Fajr filmų festivalyje Irane. Be to, 2021 m. ji buvo IDFA žiuri narė. Be karjeros kino industrijoje, ji taip pat yra rašytoja – Irane išleista jos apsakymų knyga „Breathing in Open Air“.
°°°
Susitikimas su režisiere ir jos kūrybos pristatymas yra nemokamas ir vyks anglų kalba. Šis renginys yra „Meno avilio“ Sinematekos renginių ciklo, kuruojamo Onos Kotrynos Dikavičiūtės ir Gerdos Paliušytės, dalis.
°°°
Finansuoja Lietuvos kultūros taryba,Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos kino centras
Partneris Nepatogus kinas / Inconvenient Films