Kaip kine atrodo „Musė ant sienos“, „Musė sriuboje“ ir kiti filmavimo metodai

Dokumentinio kino kūrėjai naudodamiesi įvairiais filmavimo būdais fiksuoja realybę. Kai kuriems iš tų būdų, remiantis autoriaus (-ės) ir kameros atstumu nuo filmuojamos dokumentinės scenos ir personažo (-ės), sugalvoti specialūs terminai, pavyzdžiui: „Musė ant sienos“, „Musė sriuboje“ ar legendinio kino režisieriaus Wernerio Herzogo terminu tapusi frazė „Musė ant sienos – negyva“.

Kaip šiuos metodus atpažinti žiūrint filmus ar patiems išbandyti filmuojant pasakoja kino režisierė, kino režisūros dėstytoja ir lapkričio 8 d. prasidėsiančių „Meno avilio“ dokumentinio kino meistriškumo kursų viena iš lektorių Marija Stonytė.

Kam yra skirti jau kelerius metus iš eilės jūsų su operatoriumi Vytautu Katkumi ir režisiere Aiste Žegulyte vedami kino meistriškumo kursai?

Įdomu, kad kursuose susirenka įvairiausių profesijų, skirtingo amžiaus žmonės. Kursų medžiaga apima nuo idėjų ir temų paieškos iki postprodukcijos darbų. 12-oje teorinių ir praktinių paskaitų su pradedančiaisiais kurti dokumentinį kiną ar tiesiog norinčiaisiais apie tai pagilinti savo žinias, kalbėsime apie režisieriaus ir operatoriaus darbą, dramaturgiją, scenarijaus ir montažo pagrindus, kaip perteikti emocijas kino kalba, kaip dokumentika keičia realybę, aptarsime šviesą ir garsą kine, dokumentinio kino šaknis, žanrus ir filmavimo būdus.

Gal pasidalintumėte paskaitų medžiaga apie pačius populiariausius dokumentinio kino filmavimo būdus?

Metodas „Musė ant sienos“ (Fly on the wall) – filmo autorius lyg musė ant sienos. Režisierius stebi sceną iš šalies, filmuodamas stengiasi pasislėpti už kadro ir savo buvimu nesutrikdyti scenoje vykstančio veiksmo. Filmuojant tokiu principu siekiama užfiksuoti autentiškas scenas, kurios leistų pamiršti autoriaus egzistavimą. Tokio filmavimo pradininkas – Dziga Vertovas, kuris tikėjo, kad objektai, žmonės ir scenos turėtų būti filmuojami be jokio autoriaus įsikišimo, Fly on the wall principu. Šiuolaikiniai autoriai taip pat sėkmingai naudojasi šiuo filmavimo principu, pavyzdžiui, Sergei Loznica savo dokumentiniame filme „Aušvicas“.

Metodas „Musė sriuboje“ (Fly in the soup) – filmuodamas, filmo autorius nebijo įsikišti į sceną, kartais pats tapdamas jos dalyviu. Pavyzdžiui, režisierius Nickas Broomfieldas, kuris nebijo užkalbinti savo personažų, jų konfrontuoti, dalyvauti veiksme lyg būtų į filmuojamo personažo sriubą įkritusi musė. 

Metodas „Musė ant sienos – negyva“ (Fly on the wall is dead) – garsioji Wernerio Herzogo, unikalaus, savito autorinio kino režisieriaus, ištarta frazė, kuria jis skatino pamiršti anksčiau žinotas taisykles apie kino kūrybą, nebijoti kartais atsitraukti nuo personažų, kartais priartėti arba už kadro prabilti savo paties balsu. 

Kaip kursų dalyviai (-ės) panaudoja gautas žinias?

Kiekvieno unikali gyvenimo patirtis yra jų kūrybos pagrindas ir autorinių filmų, sukuriamų kursų metu, varomoji jėga. Mes, kaip kurso dėstytojai, stengiamės užduoti studentams į rėmus nestatančias, o būtent jų unikalioms istorijoms atsiskleisti leidžiančias praktines užduotis.
Kūryboje prisilietę prie dokumentinio kino stebuklo, studentai neretai imasi kurti autorinius darbus ir pasibaigus kursams. Pavyzdžiui, praeitais metais turėjome studentę, kuri dirba ligoninės registratūroje. Jai visada buvo įdomu, kas vyksta už sienos intensyviame kovos su COVID-19 virusu skyriuje. Lankydama dokumentikos kursus, studentė išdrįso užeiti į jai nepažintą teritoriją ir atsukti kameros objektyvą į skyriuje sunkiai dirbančius gydytojus.

Galiausiai, ji sukūrė labai jautrų ir prasmingą dokumentinį filmą. Jį pamatę ligoninės darbuotojai liko sužavėti ir pasiūlė finansuoti jos naują darbą, sukurti dar vieną, ilgesnį dokumentinį filmą. Džiugu, kad kūryba nesibaigia kursais, o studentai pritaiko įgautas žinias tolimesniuose darbuose ir gyvenime.

Koks jūsų, kaip dėstytojos, šių metų tikslas dirbant su kursų dalyviais (-ėmis)?

Kaip dėstytoja, šiemet noriu dar labiau susitelkti į praktinių užduočių skyrimą. Kursai bus intensyvūs ir įtraukiantys. Tikiuosi, kad studentai nepabijos išeiti iš komforto zonos, filmuoti intriguojančių, unikalių personažų, nepatogių temų ir istorijų, kurios kūryboje tampa įdomiausiais dokumentinio kino darbais.

Nuo 2007 metų vykstantys „Meno avilio“ dokumentinio kino meistriškumo kursai kviečia įsigilinti į dokumentinio kino kūrimo paslaptis drauge su talentingais ir pripažintais kino kūrėjais (-omis): operatoriumi Vytautu Katkumi ir režisierėmis Aiste Žegulyte ir Marija Stonyte. Registracija: https://bit.ly/2Z4AP8h