Gilios upės tyliai plaukia’26

Věros Chytilovos filmas nukelia į didžiulį, dar nebaigtą statyti Prahos gyvenamąjį rajoną, kuriame per vieną dieną susipina įvairių kartų gyventojų kasdienybės istorijos. Žiūrovas seka žmonių buitį, kai jie bando prisitaikyti prie purvu aptaškytų pėsčiųjų takų, nuolat gendančios infrastruktūros ir vėluojančių statybų. Nuo jaunų motinų, besibraunančių per statybvietes, iki pagyvenusio vyro, ieškančio savo naujojo buto, – filmas kuria kaleidoskopinį kasdienybės portretą, atskleidžiantį gyvenimą vėlyvojo socializmo urbanistinės plėtros chaose. 

Nors tik pasirodžiusio filmo neleista pristatyti plačiai auditorijai, šiandien „Blokinė istorija, arba kaip gimsta gyvenamasis rajonas“ vis dar laikoma viena taikliausių režisierės socialinių satyrų ir itin reikšmingu čekų kino kūriniu. Derindama dokumentinę autentiką ir maištingą komediją, V. Chytilová atskleidžia visuomenę, kuri metaforiškai lieka nuolatiniu statybų projektu.

Apie organizaciją

Medijų edukacijos ir tyrimų centras „Meno avilys“ audiovizualinių medijų lauke dirba jau virš 20 metų: pristato judančių vaizdų įvairovę, vykdo edukacijos projektus ir kultūros tyrimus, skaitmenina ir restauruoja audiovizualinį paveldą bei užsiima jo sklaida, suteikia platformą pradedančių kino kūrėjų saviraiškai ir kviečia į visoms ir visiems atvirą Sinematekos erdvę, įsikūrusią A. Goštauto g. 2, Vilniuje.

Trumpametražių filmų ir per stebuklą išlikusių archyvinių nuotrupų programa kvies prisiminti, kad kinas, be apeliavimo į emocijas ir protą, taip pat nuolat taiko ir į mūsų kūną. Tai kaip niekad akivaizdu stebint ankstyvuosius erotinius filmus – nepadorius, bet sykiu alsuojančius su niekuo nesupainiojama gryna kino magija. Klystume šiuos filmus vadindami seksualiais, nes juose slypi daug daugiau: tam tikras švytėjimas, pulsavimas, mirgėjimas, suteikiantys jiems paradoksalų sakralumą; įtraukus ir paslaptingas veido bruožų išryškinimas, besimaišantis su tolstančių siluetų kontūrais. Ar gali būti, kad kino menas iš prigimties yra erotiškas? Kviečiame išsiaiškinti!

Seansui akompanuos Matas Samulionis (saksofonas, modulinis sintezatorius) – meno daktaras, elektroakustinės muzikos kūrėjas, atlikėjas ir meno tyrėjas, savo veikloje jungiantis kompoziciją, improvizaciją bei technologines inovacijas. Jo mokslinių tyrimų ašis – unikalus improvizacinės muzikos įkodavimo ir iškodavimo modelis, kur kūrybinis veiksmas yra traktuojamas kaip medijų komunikacijos formą.

Apie organizaciją

Ankstyvojo kino festivalis „Pirmoji banga“ – vienintelė tęstinė iniciatyva Baltijos šalyse, kryptingai ir įvairiapusiškai pristatanti ankstyvąjį pasaulinį kino paveldą plačiai auditorijai.

„nepaleisk jos“ – filmas, sukurtas kaip atsakas į Belgijos institucinį sienų kontrolės ir policijos smurtą prieš migrantus. Kartu tai ir poetinė refleksija apie žmones, neleidžiančius šiam smurtui išnykti iš atminties, – apie lėtą, rūpesčiu ir buvimu kartu grįstą solidarumą.

Šio filmo tema aktuali ir mums. Lietuvoje ir visoje Europoje vis dažniau matome, kaip baimė ir smurtas prieš migrantus tampa kasdienybės dalimi, prie kurios pamažu priprantama.

Kai Europos Parlamente skamba raginimai „išsiųsti juos atgal“, o Lietuvos pasienyje tęsiasi atstūmimo politika, kartais pasibaigianti žmonių mirtimis, ir tai nėra pavieniai atvejai. Tai sisteminių politinių sprendimų dalis, formuojanti mūsų bendrą tikrovę.

Šis filmas kviečia sustoti ir paklausti: ką reiškia gyventi visuomenėje, kurioje vieni žmonės yra saugomi, o kiti – stumiami į užribį? Ir kaip išlikti jautriems tam, kas tampa vis labiau įprasta.

Šį filmą pasirinkome kaip kvietimą prie to nepriprasti.

Apie organizaciją

„Sienos Grupė“ yra nevyriausybinė organizacija, teikianti humanitarinę, socialinę ir teisinę pagalbą migrantams Lietuvoje, nesvarbu, koks jų teisinis statusas.

Charles Burnett filmo „Avių skerdikas“ veiksmas vyksta Los Andželo Votso rajone. Skerdykloje dirbantis Stanas bando išlaikyti savo šeimą aštuntojo dešimtmečio Amerikos ekonominio nuosmukio sąlygomis. Kelerius metus kurtame filme daugiausia vaidino neprofesionalūs aktoriai, o pats pasakojimas lipdomas iš kasdienybės fragmentų – apleistų vaikų žaidimų aikštelių, kaimynų pokalbių prie namų ir tylių buities akimirkų.

Režisierius poetiškai derina dokumentinį betarpiškumą: fiksuoja nepritekliaus, nuovargio ir žmogiškosios šilumos blyksnių paženklintos bendruomenės gyvenimą. Kol Stanas stengiasi suderinti darbą ir šeimą, filmo autorius žiūrovui atskleidžia įvairius būdus, kuriais net ir nuolatinės įtampos kamuojamas žmogus siekia išsaugoti namų ir bendrystės jausmą. Nors „Avių skerdikas“ pasirodė 1977-aisiais, dėl neišpirktų autorinių teisių į muziką kūrinys dar ilgai buvo neprieinamas žiūrovams. Vis dėlto šiandien jis laikomas vienu svarbiausių Amerikos nepriklausomo kino kūriniu.

Apie organizaciją

Medijų edukacijos ir tyrimų centras „Meno avilys“  audiovizualinių medijų lauke dirba jau virš 20 metų: pristato judančių vaizdų įvairovę, vykdo edukacijos projektus ir kultūros tyrimus, skaitmenina ir restauruoja audiovizualinį paveldą bei užsiima jo sklaida, suteikia platformą pradedančių kino kūrėjų saviraiškai ir kviečia į visoms ir visiems atvirą Sinematekos erdvę, įsikūrusią A. Goštauto g. 2, Vilniuje. 

Šanis – pašėlęs ir energingas aštuonmetis berniukas, riedlente nardantis Budapešto gatvėmis. Miestas yra jo žaidimų aikštelė ir prieglobstis, leidžiantis ištrūkti iš nediduko vieno kambario buto, kuriame gyvena visa jo šeima. Gatvėje Šanis atsitiktinai sutinka jaunus kino kūrėjus – Davidą ir Balintą, ir taip prasideda jų ilgametė draugystė.

Per 12 metų „KIX“ fiksuoja, kaip berniukas užauga ir tampa visų priešu. „Likimas stipresnis už valią“, – į kamerą sako benamis, tarsi pranašaudamas Šanio likimą. Kada Šanio keliamas chaosas yra tik vaikiškos išdaigos, o kada –  rimti nusikaltimai? Kiek ilgai jis galės išvengti savo veiksmų pasekmių? Ar tokioje aplinkoje užaugęs vaikinas yra pasmerktas nesėkmei? Ir, vis dėlto, kas stipresnis – likimas ar valia?

Apie organizaciją

„Meno avilio” Jaunieji kino programeriai atvers savo filmų katalogą ir pakvies pasidomėti jautriomis ir tyliomis istorijomis – mažaisiais naratyvais.
Filmus socialinio jautrumo tema atrinko tarptautinė projekto „Young4Film” jaunųjų kino programerių grupė iš Ispanijos, Kroatijos, Lietuvos ir Slovėnijos, bendradarbiaudama su tarptautiniais filmų festivaliais „Cinehill“, „Kino Otok“, „Piccolo Grande Cinema“, Vilniaus trumpųjų filmų festivaliu ir kultūros organizacijomis „A Bao A Qu“ bei „Meno avilys“.

Brolis su seserimi siekia atkeršyti už savo tėvų mirtį – jie tobulina kovos menų įgūdžius ir ieško legendinio „Šventosios liepsnos“ kalavijo. Norėdami atkeršyti, jie turi prasibrauti pro demonus, vaiduoklius ir įveikti senovinės šventyklos spąstus.

„Šventoji kovos menų liepsna“ yra intriguojantis studijos „Shaw Brothers“ aukso amžiaus saulėlydžio artefaktas. 1970-ųjų kung fu karštinei slūgstant, režisierius Lu Chun-Ku nusigręžė nuo realistinės choreografijos ir pasuko link fantastinio kovos menų subžanro – wuxia. Čia tradiciniai skrydžiai ant lynų persipina su gausiais specialiaisiais efektais, kurie vėliau tapo devintojo dešimtmečio Honkongo kino vizitine kortele.

Apie organizaciją

„Mondo Bizarro“ – tai siaubo, fantastinio ir kultinio kino festivalis bei kasmėnesinė peržiūrų serija, dedikuota pasauliniam žanrinio kino paveldui. „Mondo Bizarro“ siekia supažindinti su unikaliais siaubo, fantastiniais, veiksmo ir mokslinės fantastikos filmais iš įvairiausių pasaulio kampelių bei atkreipti dėmesį į juos kūrusius kino menininkus, pagerbiant tiek pripažintus, tiek pradedančiuosius kūrėjus.

„Dvi dienos, viena naktis“ (rež. Jean-Pierre Dardenne, Luc Dardenne) – jautri socialinė drama, kurioje pagrindinė veikėja Sandra (akt. Marion Cotillard) per vieną savaitgalį bando įtikinti kolegas atsisakyti metinių premijų, kad galėtų išsaugoti savo darbo vietą. Filme nagrinėjamas asmeninių psichikos sveikatos iššūkių ryšys su visuomenine stigma, socialine ir finansine realybe, laisvąja darbo rinka ir solidarumu.

Prieš seansą vyks diskusija „Ką veikiam, kai nedirbam? Solidarumas, negalavimai ir darbo rinka“. Jos metu bus kalbama apie teisę sirgti ir ilsėtis darbo rinkos spaudimo sąlygomis, kolektyvinės atsakomybės bei solidarumo ribas ir emocinį ekonominio nesaugumo poveikį žmogui bei bendruomenėms. Taip pat bus aptariama, kaip produktyvumo kultūra formuoja visuomenės santykį su saviverte, sveikata ir dalyvavimu viešajame gyvenime.
Diskusijoje dalyvaus „Žvelk giliau“ psichikos sveikatos ambasadorė (-ius), darbuotojų teisių ir psichikos sveikatos ekspertės (-ai) ir aktyvistės (-ai).

Apie organizaciją

VšĮ „Rūpestinga kultūra“ veikla apima kultūrą, sveikatą, ir aktyvizmą. Ji organizuoja psichikos sveikatos menų festivalį RYŠIAI. Per festivalį kviečiama ieškoti, ką bendruomenės, menų, sveikatos ir mokslų atstovai gali padaryti drauge, siekdami struktūrinių pokyčių, kurių reikia gerinti psichikos sveikatą visuomenėje ir mažinti su ja susijusia stigma.
2026 m. spalį vyksiantis ketvirtasis festivalis RYŠIAI gilinsis į darbo ir sveikatos sąsajas. Bus tyrinėjamas rūpesčio darbas, sąsajos tarp produktyvumo, psichikos sveikatos, dalyvavimo visuomenės gyvenime ir žmogaus vertės.

Psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyva „Žvelk giliau“ yra apie psichikos sveikatą be stereotipų! Iniciatyvą organizuoja Higienos institutas, finansuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.

Prisimenant 2025 m. pabaigoje mirusį queer režisierių Rosa von Praunheim, queer archyvas „išgir̃stì“ ir queer festivalis „Kreivės“ kviečia į šio kūrėjo reikšmingiausio filmo peržiūrą.

1971-aisiais pasirodęs kūrinys Vokietijoje padarė panašų poveikį, kokį 1969 m. JAV sukėlė „Stonewall“ riaušės, davusios pradžią LGBTQ+ teisių judėjimui. Ši juosta tapo garsiu raginimu bendruomenei burtis ir kovoti už savo laisves. Filmas pasakoja apie jauną vaikiną septintojo dešimtmečio Berlyne, tačiau kartu veikia ir kaip sociologinis traktatas bei kritiškas žvilgsnis į to meto susvetimėjusią ir uždarą homoseksualų bendruomenę.

Rosa von Praunheim yra garsus latvių kilmės Vokietijos dokumentinio kino kūrėjas, kuris Lietuvoje vis dar menkai žinomas. Kaip ir nemažai jo kartos menininkų, Naujojo vokiečių kino atstovų, savo filmais jis siekė supurtyti pokario Vokietijos visuomenę, kelti politinius ir socialinius klausimus – ne tik fiksuoti, bet ir keisti tikrovę.

Filmas rodomas bendradarbiaujant su Goetheʼs institutu.

Apie organizaciją

„išgir̃stì“ – queer socialinių ir kultūrinių veiksmų erdvė, kurios veiklos sritys apima šios bendruomenės kultūrą, archyvavimą ir psichosocialinę gerovę. Festivalis „Kreivės“ – tai organizacijos kultūrinė bei socialinė iniciatyva. Nuo 2014 m. queer kultūros renginiais (filmų peržiūromis, skaitymais, parodomis, vakarėliais) ji kuria erdvę susitikimams, saviraiškai ir pokyčiui. 13-asis festivalis „Kreivės“ vyks 2026 m. rugsėjo 4–9 d. Vilniuje, o papildomi renginiai organizuojami visus metus Vilniuje ir Kaune.

13-osios „Kreivės“ – 2026 m. rugsėjo 4–9 d. Vilniuje. Papildomi renginiai vyksta visus metus Vilniuje ir Kaune.

Jaunas mokytojas atvyksta į atokų Taivano kaimą pavaduoti savo sesers vietinėje mokykloje. Iš pradžių jis jaučiasi svetimas šioje aplinkoje, bet pamažu įsilieja į bendruomenės kasdienybę, kupiną vaikų išdaigų, paprastumo ir lėto gamtos ritmo. Tačiau idiliškoje kaimo kasdienybėje tyliai ir nepastebimai bręsta lengvas nerimas. Nepriteklius, pažeidžiama gamta ir modernėjančio pasaulio ženklai ilgainiui ima drumsti trapią vietos harmoniją. Vasariška šiluma, vaikiškas naivumas ir melancholija šiame filme tampa nostalgišku prisiminimu apie nesuvaldomą gyvenimo tėkmę.

Šis seansas yra „Skalvijos“ kino centro organizuojamos režisieriaus Hou Hsiao-Hsien retrospektyvos dalis. Išsami taivaniečių režisieriaus retrospektyva vyks rugsėjį „Skalvijos“ kino centre.

Hou Hsiao-Hsien laikomas vienu svarbiausių Taivano Naujosios bangos kino judėjimo atstovų ir vienu moderniausių pasaulinio kino režisierių. Jo kūryba nuo 1980-ųjų ne tik formavo Taivano kino identitetą, bet ir turėjo didžiulę įtaką visai pasaulio kino estetikai – ypač Europos autorių kinui ir nepriklausomiems režisieriams.

Apie organizaciją

„Skalvijos“ kino centras įkurtas 1963 metais. Šiandien tai yra seniausias veikiantis kino teatras Vilniuje. „Skalvijos“ misija – reikšmingai prisidėti prie kino kultūros tradicijų kūrimo ir puoselėjimo, stiprinti masinės komercinės kino pasiūlos alternatyvą Vilniuje ir Lietuvoje. Kino centras siekia supažindinti žiūrovus su nekomerciniu kinu, ypatingą dėmesį skirdamas Europos šalių ir autoriniam kinui, rengia kino klasikos filmų programas, autorines retrospektyvas, teminius ciklus. „Skalvija“ taip pat daug dėmesio skiria Lietuvos kinui: pristato Lietuvos kino kūrėjų darbus, rengia proginius jų vakarus (retrospektyvas, premjeras), organizuoja susitikimus su filmų kūrybinės komandos nariais.

Garsaus prancūzų ir khmerų kilmės kino meistro Rithy Panh kelerius metus filmuotas dokumentinis pasakojimas apie atokiose šiaurės rytų Kambodžos aukštumose gyvenančius bunongų tautos žmones, iki šiol puoselėjančius protėvių tradicijas. Ištikimi vietovės pavadinimo phnom (khmerų kalba kalnas arba kalva) prasmei, jie gyvena darniai su kalnų gamta ir miškais, kuriems šiandien grėsmę kelia klimato kaita ir tarptautinių korporacijų vykdomas intensyvus žemės vystymas.

Rithy Panh, derindamas vaizdus iš dabarties su įvairių laikotarpių archyvine medžiaga, atskleidžia, kaip šios bendruomenės gyvenimo būdas keitėsi ir kartu kas išliko nepakitę iki pat šių dienų. Filmas kelia klausimą, kokį santykį su gamta turėtų kurti šiuolaikinis žmogus.

Filmo peržiūrą papildys į vietos kultūrinį bei gamtos kontekstą orientuota diskusija su aplinkosaugos ir antropologijos ekspertėmis (-ais) apie tai, koks buvo lietuvių santykis su mišku seniau, kas kito ir kas išliko iki šiandien. Diskusijos dalyvės (-iai) bus skelbiamos (-i) artėjant renginiui.

Apie organizaciją

„Girių spiečius“ švenčia ir primena miško svarbą šiuolaikiniam žmogui. Susibūrę apsaugoti miškus, grupės nariai mišką supranta kaip gerovės šaltinį ir būtiną terpę sveikai visuomenei, florai ir faunai. Jie dalyvauja svarstant miškų įstatymus. Iniciatyvinė grupė skatina įstatymų leidėjus įtvirtinti bendruomenių įtrauktį sprendžiant miškininkystės problemas, apsaugoti miško rūšių buveines ir išplėsti miško teikiamų naudų suvokimą. Daugiau čiulbančio, žaliuojančio miško visiems!

„Sengirės kinas“ – tai kiną ir aplinkosaugos edukaciją jungiantis projektas, kurį įkvėpė Mindaugo Survilos filmo „Sengirė“ poveikis senųjų Lietuvos miškų apsaugai. Rūpestingai atrinkti, gamtos nuostabumą ir trapumą atskleidžiantys filmai iš viso pasaulio rodomi kartu su juos Lietuvos kontekste aktualizuojančiais mokslininkų pristatymais ir diskusijomis. Renginiais siekiama atkreipti dėmesį į Lietuvos ekologijos būklę. „Sengirės kinas“ siekia tapti platforma, kurioje kinas tampa priemone pokyčiams, o žiūrovai – pokyčių bendruomene.