Gilios upės tyliai plaukia’25 / Deep Rivers Run Silent’25

Renginių ciklas „Gilios upės tyliai plaukia“ šeštąją vasarą pasitiks naujoje vietoje – traukinių judėjimo „įrėmintame“ Vilniaus geležinkelių muziejaus Bėgių parko angare. Liepos 1–rugpjūčio 7 d. čia vyks 18 nemokamų renginių: filmų peržiūros, koncertai, radijo laidos perklausa, teatralizuotas pasirodymas, diskusijos bei pokalbiai su menininkėmis (-ais).

„Gilios upės tyliai plaukia“ ašį sudaro „Meno avilio“ kuruota penkių filmų programa, kviečianti atrasti tai, kas per ilgai liko kino paraštėse. Restauruoti ir retai rodyti filmai išryškina būdus subtiliai ar radikaliai atsiimti veikimo laisvę visuomeninių, politinių ir asmeninių suvaržymų akivaizdoje. Nuo tylaus maišto iki visiško savęs sunaikinimo – įvairių kino formų ir istorinių kontekstų filmai kalba apie autonomijos būtinybę, net jei ją lydi vienatvė.

Atviro kvietimo būdu prie vasaros repertuaro prisijungė 15 kultūros bei aktyvistų organizacijų iš Baltijos šalių, kurių renginių programą vienija kintančių erdvių ir (ne)laisvės jose judėti tema. Šių metų naujovė – bendradarbystės tarp skirtingų Vilniaus kultūros organizacijų bei svečiai iš Latvijos ir Estijos.

𝐏𝐫𝐨𝐠𝐫𝐚𝐦𝐨𝐬 𝐩𝐚𝐫𝐭𝐧𝐞𝐫𝐢𝐚𝐢:

NVO „Architektūros fondas“, kino leidybos kompanija „Taip toliau“, „Skalvijos“ kino centras, bendruomenės radijas „Radio Vilnius“ ir radijo laida „Blissfully Yours“, edukacinis kino projektas „Jaunieji programeriai“, kino klubas „Cinézine“ ir migrantų teisių NVO „Sienos Grupė“, Nacionalinis mokinių kino festivalis „Aurora“ ir „Skalvijos“ kino akademija, Vilniaus 𝑞𝑢𝑒𝑒𝑟 festivalis „Kreivės“ ir LGBT+ bendruomenės projektas „Vaivorykštės miuziklas“, žanrinio bei kultinio kino renginių serija „Mondo Bizarro“, ŠMC meno ir kultūros erdvė Sapiegų rūmai, analoginio kino kolektyvas „Baltic Analog Lab“ (Latvija), trumpametražio kino festivalis „Valga Hot Shorts“ (Estija).

„Gilios upės tyliai plaukia ’25“ programa:

07 01 21:00 „Ypatingai sekami traukiniai“ (Ostře Sledované Vlaky) | Jiří Menzel | 1966 | Čekoslovakija | 92 min. | N-14 | pristato Meno avilys

Jiří Menzelio filmas „Ypatingai sekami traukiniai“ (1966 m.) – santūrus ir tamsaus humoro kupinas pasakojimas apie jauno ir nepatyrusio Milošo Harmos, Antrojo pasaulinio karo pabaigoje dirbančio stoties sargu centrinėje Bohemijoje, brendimą. Po kuklia stoties aplinka slypi gilūs apmąstymai apie asmeninę autonomiją ir pasipriešinimą priespaudos sistemoms – tiek politinėms, tiek asmeninėms. Menzelis subtiliai derina melancholiją su satyra, kurdamas žmogišką, jautrų ir paradoksaliai šviesų pasakojimą apie pirmąsias meiles ir gyvenimą šalia karo. „Ypatingai sekami traukiniai“ – reikšmingas 7-ojo dešimtmečio žingsnis demitologizuojant antinacinį pasipriešinimą, iki tol buvusį kertiniu komunistinės propagandos ramsčiu. Filmas yra laikomas vienu svarbiausių Naujosios bangos filmų.

07 02 21:30 „Merginos“ (Gehenu Lamai) | Sumitra Peries | 1978 | Šri Lanka | 110 min. | V | pristato Meno avilys

„Merginos“ (1978) – tai Sumitros Peries, pirmosios Šri Lankos režisierės moters, debiutas. Šri Lankos provincijoje besivystančiame subtiliame ir poetiškame pasakojime dviejų seserų Kusum ir Somos naivumą, svajones ir siekius sugriauna neįveikiami socialinės klasės barjerai. Filme, kurio veiksmas vyksta praėjus trims dešimtmečiams po Šri Lankos nepriklausomybės nuo britų valdžios, tyliai atsispindi socialinė ir kultūrinė įtampa šalyje, vis dar kovojančioje su kolonijiniu palikimu. Per intymią šių dviejų merginų istoriją, Peries tyrinėja trapią jaunosios kartos autonomiją, suvaržytą tradicijų, patriarchalinės santvarkos, šeimos ir visuomenės lūkesčių. Dešimtmečius egzistavęs tik prastos kokybės kopijose, filmas „Merginos“ neseniai buvo restauruotas iš trijų skirtingų šaltinių, o jo premjera įvyko 2025 m. Kanų kino festivalyje.

07 03 21:30 „Pojūtis dermei“ (The Sense of Tuning) | Ila Bêka, Louise Lemoine | 2023 | Prancūzija, Indija | 96 min. | V | pristato Architektūros fondas

„Pojūtis dermei“ – tai architekto Bijoy Jain („Studio Mumbai“) portretas, primenantis lengvu mostu sukurtą eskizą, užfiksuotą judesio ir akimirkos gyvastyje. Kitaip nei hagiografinis portretas, fiksuojantis statišką žmogaus ar jo kūrybos atvaizdą, šis filmas tyrinėja trapų ir vertingą architekto jautrumą bei spontaniškumą, atskleisdamas, kaip šios savybės puoselėja emocinį erdvės pajutimą.

Filmas sumanytas kaip performatyvi kino patirtis. Jame fiksuojama dienos trukmės susitikimo tarp Bijoy Jain ir Bêka & Lemoine alchemija: dvylika valandų intensyvaus klaidžiojimo, panardinant žiūrovą į gyvybingą Mumbajaus gatvių energiją. Vizualiniai užrašai intymioje studijos aplinkoje, neformalių miesto formavimo taktikų stebėjimai ir vizitai į gamybos vietas atskleidžia, kaip glaudžiai Jain darbas susijęs su Mumbajumi – miestu, kuris nuolat teikia jam medžiagų ir įkvėpimo. Tai jutiminis filmas, kuriame gestas tampa intuicijos kalba.

Apie organizaciją:

„Architektūros fondas“ jau du dešimtmečius kuria ir puoselėja architektūros kultūrą. Organizacija telkia žmonių, iniciatyvų ir idėjų tinklą bei savo veiklomis plečia visuomenės požiūrį į architektūrą. Tarp pagrindinių „Architektūros fondo projektų“ – atviros architektūros savaitgaliai „Open House Vilnius“, architektūros kritikos platforma „Aikštėje“, mentorystės programa „Eksperimentų platforma“, taip pat paskaitos, dirbtuvės, tyrimai ir edukacinės veiklos. „Architektūros fondas“ aktyviai veikia tarptautiniu mastu: dalyvauja europinėje architektūros platformoje LINA, inovacijų aljanse „Circular Design“, taip pat inicijavo ir koordinuoja bendradarbiavimo projektą „Open House Europe“.

Filmas yra „Architektūros fondo“ organizuojamų kūrybinių dirbtuvių „Kintantys būviai: regeneratyvios praktikos link“ programos dalis. Dirbtuvėse dalyviai gilinasi į vietinių medžiagų ir amatininkystės tradicijų pritaikymą, siekiant kurti tvarius ir aplinkai jautrius architektūrinius sprendimus. Kūrybinės dirbtuvės yra iniciatyvos „Circular Design for Innovation Alliance“, bendrai finansuojamos Europos Sąjungos, dalis.

07 08 21:30 Nuo kino klubų iki laboratorijų: latviško eksperimentinio kino chronologijos | įvairios (-ūs) režisierės (-iai) | 1980–2024 | Latvija | 69 min. | V | pristato Baltic Analog Lab

2021 m. „Baltic Analog Lab“ (BAL) inicijavo tyrimų projektą, nagrinėjantį latvių eksperimentinio kino ištakas, atskleidžiantį jų užuomazgas mėgėjiškuose kino klubuose bei individualių kino kūrėjų, atsidavusių meninės raiškos siekiui, darbuose. Šioje programoje pristatomi penki minėtai tradicijai priklausantys filmai – formos požiūriu eksperimentiniai, tačiau persmelkti stipria politine žinute, nes daugelis jų buvo sukurti sovietmečiu.

Antrąją programos dalį sudaro nauji „Baltic Analog Lab“ narių darbai. Šie filmai, gimę jau šiuolaikiniame kontekste ir suformuoti pasaulinių eksperimentinio kino praktikų, buvo sukurti BAL suteiktomis sąlygomis. Visi darbai buvo rankiniu būdu apdoroti pačių autorių, todėl tai – giliai asmeniški kūriniai, kuriuose labiau akcentuojamos ne politinės, o psichologinės ir introspektyvios temos.

Programą sudaro:

APSKRITIMAS ĮRODYME (Aplis pierādījumā) | Zigurds Vidiņš | Mokslų akademijos Liaudies kino studija | 1980 | 8 min.

KITAS (Nākošais) | Aldis Šēnbergs, Rauls Šēnbergs | Lielupės kultūros namų Liaudies kino studija | 1989 | 4 min.

HIPERDROMAS (Hiperdroms) | Māris Viģelis, Egons Zīverts | Eduardo Tissé liaudies kino studija | 1989 | 10 min.

PRISIMINIMAS (Memori) | Aleksandrs Ozerkins | Sintezė | ~1990 | 4 min.

SEKMADIENIO RYTAS (Sunday Morning) | Juris Poškus | 1994 | 6 min.

TANATOFOBIJA (Thanatophobia) | Ieva Balode, Michael Higgins | 2022 | 11 min.

ARBATOS PUODELIS 1 DALIS (Teacup Part 1) | Artūrs Lūriņš | 2023 | 6 min.

DINGĘ FPS // JIE PASIRODO TAMSOJE (lost fps // they come out in the dark) | Sintija Andersone | 2023 | 5 min.

BEIEŠKANT (Searching) | Ieva Ozoliņa | 2024 | 3 min.

VAIVORYKŠTĖS VIZIJOS VAIDUOKLIŲ EKSPRESAS (RAINBOW VISION SPECTRAL EXPRESS) | Ieva Aleksa, Artūrs Lūriņš, Elīna Matvejeva, Sintija Andersone, Dāvis Gauja, Andrejs Strokins, Mersedes Margoit, Kei Sendak | 2023 | 12 min.

Apie organizaciją:

„Baltic Analog Lab“ yra 2016 m. įsteigta ir Rygoje, Latvijoje veikianti kino laboratorija bei edukacinis centras. Laboratorija daug dėmesio skiria švietimui ir bendradarbiavimui – tai vystoma BAL narių bei užsienio svečių reguliariai vedamų dirbtuvių, tarptautinių vasaros mokyklų, filmų rodymų bei išplėstinio kino renginių metu. Pagrindinis kuratorinis renginys – eksperimentinio kino festivalis „Process“, nuo 2017 m. vykstantis Rygoje. BAL aktyviai bendradarbiauja su tarptautiniais partneriais, dalyvauja projektuose. Vienas jų yra „SPECTRAL“, 2022–2025 m. suvienijęs šešias Europos kino laboratorijas. Nuo 2019 m. „Baltic Analog Lab“ taip pat suorganizavo ir įgyvendino daugybę renginių Šiaurės šalyse, paskutinysis – „Expanding North“, kurio metu buvo bendrai kuruojami renginiai bei siekiama Šiaurės šalių menininkus pristatyti tarptautiniame kontekste.

BAL taip pat yra švietimo srities organizacija, spėjusi penkiskart surengti tarptautines vasaros mokyklas. Nuo 2020 m. organizuoja „Baltic Analog Lab“ kino mokyklą – tarptautiniams dalyviams skirtus penkių mėnesių trukmės kursus apie eksperimentinio kino gamybą.

07 09 21:30 „Iracema“ (Iracema, uma transa amazônica) | Jorge Bodanzky, Orlando Senna | 1975 | Brazilija, Vakarų Vokietija | 99 min. | N-16 | pristato Taip toliau kino klubas

Naujai restauruotas, politiškas ir atviras kelio filmas „Iracema“ penkerius metus po savo išleidimo 1975-aisiais buvo draudžiamas Brazilijos karinio režimo. Jauna mergina Iracema kartu su ją pavėžėti sutikusiu sunkvežimio vairuotoju Tiao leidžiasi į kelionę naujai tiesiamu Transamazonijos plentu gilyn į Amazonės džiungles. Pakeliui atsiskleidžia šio grandiozinio optimistiško projekto pasekmės – su režimo okupacija pasklidęs išnaudojimas bei smurtas. Transamazonijos plentas, skambiai vadintas „progreso stuburu“, pasirodo esąs tarsi atvira žaizda miško širdyje. Istorine, menine ir socialine prasme svarbus filmas balansuoja tarp dokumentinio ir fikcinio pasakojimo būdo. Pagrindinių veikėjų susidūrimai su vietiniais gyventojais atveria nepagražintą tiesą apie žmonijos būklę ir ekosistemų griūtį.

Apie organizaciją:

„Taip toliau“ kino klubas – tai diskusijos ir filmų seansai, kuriuos organizuoja kino leidybos kompanija „Taip toliau“. 2025 m. kino klubo seansų ciklo tema – drausti ir cenzūruoti filmai iš viso pasaulio. Kompaniją „Taip toliau“ 2023 m. Vilniuje įkūrė trys draugės ir ilgametės kolegės Mantė, Aistė ir Ignė. Pavadinimas nusako organizacijos kuratorinę kryptį, pasukančią toliau nuo Lietuvoje dominuojančios Europos ir Šiaurės Amerikos kino kultūros. Tai ne tik geografinės kryptys, bet ir siūlymas žiūrovams keliauti paskui kuruojamo turinio formas bei idėjas – galbūt toliau, nei įprasta – ir leistis būti nustebintiems.

07 10 21:30 „Pišočis. Silpniausiųjų įstatymas“ (Pixote: A Lei do Mais Fraco) | Héctor Babenco | 1980 | Brazilija | 127 min. | N-18 | pristato Skalvijos kino centras

Triukšmingo, perpildyto, chaotiško San Paulo miesto pakraščiuose vaikystė baigiasi dar net neprasidėjusi. Jauno berniuko Pixote vaikiškos svajonės greitai užgožiamos būtinybės išgyventi – jis priverstas susidurti su smurtu, skurdu ir neteisybe. Gyvenimas egzistuoja tik tarp dviejų erdvių – nepilnamečių pataisos namų, primenančių kalėjimą, arba gatvės. Smurtas, abejingumas ir išlikimo instinktai čia svarbesni už bet kokias taisykles. Draugystė – vienintelė paguoda, nors ir laikina. Miestas čia vaizduojamas kaip abejinga sistema, kurioje gatvės, lūšnynai, institucijų koridoriai susilieja į vientisą, beasmenę erdvę. Joje nebelieka aiškių ribų tarp to, kas vieša, ir to, kas privatu, tarp saugumo ir pavojaus. Šis filmas – tai tylus kaltinimas visuomenei, atsisakančiai matyti pažeidžiamiausius savo narius.

Šis seansas yra įžanga į „Skalvijos“ kino centro rugpjūčio mėnesio filmų ciklą, kuriame reflektuojamas žmogaus ir miesto santykis.

Apie organizaciją:

„Skalvijos“ kino centras – seniausias miesto kino teatras, didžiausią dėmesį skiriantis arthausiniam Europos ir pasaulio kinui, kino klasikos rodymams bei edukacinėms veikloms. „Skalvija“ taip pat yra seniausio kūrybinei dokumentikai skirto Vilniaus dokumentinių filmų festivalio (VDFF) organizatorius.

07 15 21:30 „Draugystės mirtis“ (Friendship’s Death) | Peter Wollen | 1987 | Jungtinė Karalystė | 78 min. | N-16 | pristato Meno avilys

„Draugystės mirtis“ yra vienintelis savarankiškai režisuotas britų kino teoretiko ir semiotiko Peterio Wolleno filmas. Wollenas kartu su žmona, feministinės kino teorijos atstove Laura Mulvey, sukūrė keletą filmų. „Draugystės mirties“ veiksmas vyksta 1970-ųjų Amane, Jordanijoje, per Juodąjį rugsėjį – smurtinį konfliktą tarp Palestinos išlaisvinimo organizacijos (PIO) ir Jordanijos kariuomenės, kuris tapo lūžio tašku Palestinos kovos istorijoje. Šiame fone rutuliojasi netikėtas susitikimas tarp britų karo žurnalisto ir androidės vardu Draugystė (ją vaidina Tilda Swinton), kuri buvo atsiųsta į Žemę taikos misijai, bet atsidūrė politinio chaoso sūkuryje. Užsidarę viešbutyje, kol už lango siaučia kovos, jie leidžiasi į gilius pokalbius apie mirtingumą, technologijas ir karo prigimtį. Šiandien, liudijant Palestinoje vykdomą genocidą, „Draugystės mirtis“ skamba dar aktualiau – tai kvietimas permąstyti solidarumo ir autonomijos reikšmę. Kaip galime prasmingai reaguoti į smurtą, stebėdami jį iš tolo? Ką reiškia būti liudininku? Ir kaip pereiti nuo empatijos prie veiksmo?

07 16 19:00 „Laidojama sala“ (Mahut samut lae susaan) peržiūra ir IXOJI pasirodymas | Pimpaka Towira | 2017 | Tailandas | 105 min. | N-14 | pristato Radio Vilnius x laida Blissfully Yours

„Laidojama sala“ – tai kelio filmas apie tris jaunuolius, keliaujančius iš Bankoko į Patanį, provinciją musulmoniškuose Tailando pietuose, aplankyti seniai dingusios tetos. Kai veikėjai pagaliau pasiekia savo tikslą – paslaptingą salą, kurioje skirtingų rasių ir religijų gyventojai, regis, gyvena utopijoje, – patenkame į vietą, kurioje realybė pinasi su vaizduote. Pimpaka Towira šia vaiduokliška istorija, primenančia jos tautiečio Apichatpong Weerasethakul stilių, pasakoja apie šiuolaikinio Tailando politinį-religinį konfliktą ir socialinę kontrolę.

Prieš filmo peržiūrą bus gyvai transliuojama laida „Blissfully Yours“, šįkart skirta naujajam Tailando kinui. Po jos skambės lietuvių kūrėjų muzikinio projekto IXOJI DJ set’as, bus gyvai atliktas jų naujausias kūrinys „Auspacia“. IXOJI autoriai – Rakelė Chijenaitė (smuikas) ir Pijus Džiugas Meižis (elektronika). Jų kūryboje jungiasi eksperimentinės ir klasikinės muzikos įtakos bei patirtys. 2024 m. IXOJI išleido savo pirmąją plokštelę „Traxedia“, o 2025 m. albumą pristatė ir Azijoje – surengė koncertus Bankoke (Tailandas), Osakoje, Tokijuje (Japonija).

Apie organizaciją:

Radijo laida „Blissfully Yours“, kurią veda kino kuratorės Dovilė Grigaliūnaitė ir Mantė Valiūnaitė, „Radio Vilnius“ eteryje skamba jau trečius metus. Reguliariai, kas antrą pirmadienį, rengiamos laidos centre – įvairios su kino kultūra susijusios temos: nuo naujų filmų ir Kanų bei Berlyno festivalių programų apžvalgų iki pokalbių su svarbiais Lietuvos kino kultūros lauko atstovais. „Radio Vilnius“ – nepriklausoma radijo stotis, kuri ne tik transliuoja įvairią muziką ir pokalbių laidas, bet ir organizuoja muzikinius renginius.

07 17 21:30 Trumpametražių filmų programa „Restauruotas miestas“ | Lietuva | V | pristato Meno avilio Jaunieji Programeriai

Ši trumpametražių filmų programa – tai kelionė per įvairialypį ir daugiasluoksnį miestą, kuriame kasdienybė susiduria su istorija, o intymūs išgyvenimai – su kolektyvinėmis patirtimis. Čia miestas nėra tik geografinė vieta – tai kūnas, kuriame gyvena atmintis, trapūs pokyčiai ir marginalizuoti balsai. Miesto erdvė tampa lauku, kuriame išryškėja socialinės, kultūrinės ir politinės įtampos. Per poetinę dokumentiką, videoperformansą ir tarpdisciplininius eksperimentus miestas atskleidžiamas ne tik kaip fizinė, bet ir simbolinė erdvė, kurioje susikerta nostalgija, ironija ir kritinė refleksija apie buvimą bendruomenėje.

Henriko Šablevičiaus „Kelionė ūkų lankomis“ atveria nostalgišką žvilgsnį į nykstantį pasaulį ir jo ryšį su „siauruku“, o Almanto Grikevičiaus „Laikas eina per miestą“ leidžia pajusti Vilniaus istorinio laiko tėkmę. Alekso Andriuškevičiaus darbuose „Mano kelionė“ ir „Peizažo užbraukimas“ tyrinėjami kasdienybės ritualai ir kraštovaizdžio dekonstrukcija – kviečiant klausti, ką paliekame, kai atsisakome miesto sienų. „Vilniaus servisas“ primena videomeno pradžią ir žaidybiniu būdu atspindi miestą kaip fikcijos erdvę. Vilmos Šileikienės „Sanitarinė diena“ ir Kristinos Inčiūraitės „Ugnis“ kuria situacijas, kuriose išryškėja įtampa tarp oficialios tvarkos ir nepastebimų vidinių išgyvenimų. Tuo tarpu Audriaus Kasparavičiaus „Nuo žemės neatsiplėši“ kalba apie periferijas – vietas, kuriose miestas nebežada, o pavargsta. Šie filmai kviečia žiūrovą ne tik pamatyti, bet ir permąstyti miestą – kaip gyvą, konfliktinį, daugialypį organizmą.

Programoje pristatomi filmai:

KELIONĖ ŪKŲ LANKOMIS | Henrikas Šablevičius | 1973 | 10 min.

LAIKAS EINA PER MIESTĄ | Almantas Grikevičius | 1966 | 18 min.

VILNIAUS SERVISAS | Akademinio pasiruošimo grupė | 1993 | 3 min., 3 s.

MANO KELIONĖ | Aleksas Andriuškevičius | 1992 | 5 min., 21 s.

UGNIS | Kristina Inčiūraitė | 2005 | 5 min., 30 s.

SANITARINĖ DIENA | Vilma Šileikienė | 1999 | 1 min., 48 s.

NUO ŽEMĖS NEATSIPLĖŠI | Audrius Kasparavičius | 2003 | 14 min., 30 s.

PEIZAŽO UŽBRAUKIMAS | Aleksas Andriuškevičius | 1991 | 1 min., 20 s.

Apie projektą:

Jaunieji programeriai / jaunieji kuratoriai – edukacinė „Meno avilio“ iniciatyva, kuria siekiama suteikti galimybę jauniems žmonėms „pasimatuoti“ filmų programos sudarytojos (-o) profesiją: žiūrėti filmus, apie juos diskutuoti, pačioms (-tiems) sudaryti filmų programas bei jas viešinti.

Liepos 17 d. „Meno avilio“ archyvu paremtą filmų programą pristatys Armanda Urpšaitė, Eglė Rimšelytė, Justina Gavėnavičiūtė, Kamilė Zinkevičiūtė, Simas Narušis, Vakarė Saulėnaitė, Žeimantė Gailiūtė. Grupės vadovė – kuratorė Julija Šilytė.

07 22 21:30 „21:12 naktinis baras“ (21:12 Piano Bar) | Mary Jimenez | 1981 | Belgija | 103 min. | N-16 | pristato Meno avilys

Peru kilmės Belgijos režisierė Mary Jimenez debiutiniame filme „21:12 naktinis baras“ pasakoja apie Nathalie – bare dirbančią džiazo pianistę, kurios vaidmenį atlieka žymi amerikiečių šokėja ir choreografė Lucinda Childs. Sužinojusi apie nepažįstamosios Florence mirtį, Nathalie imasi aiškintis jos aplinkybes. Per susitikimus su Florence pažinojusiais žmonėmis, Nathalie atranda skausmo teikiamo malonumo pasaulį ir ribos tarp atminties, fantazijos ir realybės tampa nebe tokios akivaizdžios.

Operatorius Michel Houssiau, žinomas dėl savo bendradarbiavimo su Chantal Akerman ir Samy Szlingerbaum, kuria tamsią ir juslišką filmo estetiką. Ji, kartu su kruopščiai sukonstruotu garso takeliu, atveria pasaulį, kuriame emocijos tampa svarbesnės nei chronologija. Vietoje linijinio pasakojimo „21:12 naktinis baras“ palaipsniui panardina žiūrovą į subjektyvų laiko patyrimą. Tai lėtas, intymus moters psichikos ir autonomijos ribų tyrimas.

Filmas buvo restauruotas Belgijos Karališkojo kino archyvo (CINEMATEK) iniciatyva, padedant „A Season of Classic Films“, „NextGeneration EU“ ir Valonijos–Briuselio federacijai.

Dokumentikos vakarą pristato dvi susivienijusios iniciatyvos – „Cinézine“ ir „Sienos Grupė“. Vakaro programoje – dokumentiniai filmai, reflektuojantys migracijos temą iš skirtingų perspektyvų: nuo asmeninės kelionės per JAV iki jauno migranto patirčių Lietuvoje.

Miko Revereza filme „Planas be duomenų“ pasakojama apie režisierių kaip nedokumentuotą migrantą, kuris daugiau nei dvidešimt metų laikė Jungtines Amerikos Valstijas savo namais. Metu, kai šalyje kritiškai didėja priešiškumas atvykėliams, Revereza leidžiasi į kelionę traukiniu iš Los Andželo į Niujorką.

„Tarp linijų“ – tai trumpo metro dokumentika, pasakojanti jauno migranto, 2021 m. atvykusio į Lietuvą per Baltarusijos sieną, istoriją. Po protestų Irake ieškodamas prieglobsčio, vaikinas atsiduria Vilniuje, kur bando atrasti savo tapatybę ir susiduria su kasdieniais iššūkiais.

Prieš peržiūrą vyks gyvas Kadim Mazin pasirodymas. Filmo „Tarp linijų“ veikėjas gros tradiciniu Artimųjų Rytų instrumentu – ūdu.

Apie organizacijas:

„Cinézine“ – laisvai keliaujantis kino klubas, kviečiantis į judančių vaizdų, videomeno ir menininkų filmų peržiūras bei jas lydinčius neformalius pokalbius. Iniciatyva gimė iš noro suburti kino žiūrėtojus ir mylėtojus, kurti neįpareigojančius ir netikėtumams atvirus susitikimus.

„Sienos Grupė“ – tai nevyriausybinė organizacija ir aktyvistų iniciatyva, siekianti užtikrinti migruojančių žmonių teises Lietuvoje, nepaisant jų teisinio statuso. „Sienos Grupė“ remiasi pagarbos žmogaus orumui principais ir tarptautiniais įsipareigojimais, teikia paramą sudėtingose ir gyvybei pavojingose situacijose šalies pasienyje, miestuose bei pabėgėlių stovyklose.

Interviu su Dorotėja Suruda ir Kadim Mazin

Liepos 23 d. „Meno avilio“ organizuojamame kino peržiūrų ir renginių cikle „Gilios upės tyliai plaukia“ – specialus seansas, kurį pristato humanitarinė organizacija „Sienos Grupė“ ir kino klubas „Cinézine“. Pristatomi filmai „Planas be duomenų“ ir „Tarp linijų“, kvies gilintis į migracijos, tapatybės ir priklausymo temas.

Šia proga kalbamės su filmo „Tarp linijų“ režisiere Dorotėja Suruda ir pagrindiniu veikėju, muzikantu Kadim Mazin – apie dokumentinio filmo kūrimą, asmeninio pasakojimo svarbą ir gyvenimą tarp skirtingų kultūrų bei šalių.

Papasakokite šiek tiek apie šio filmo idėją. Kaip judu susipažinote?

Dorotėja Suruda: Viskas prasidėjo nuo mano savanorystės „Sienos Grupėje“. Lankantis sulaikymo stovyklose, organizuojant renginius, man kilo idėja sukurti filmą. Su Kadimu susipažinome po vieno iš renginių MO muziejuje. Su juo trumpai pasikalbėjome ir man kažkas tiesiog šmėstelėjo galvoje, kad jis galbūt pritartų mano idėjai kurti filmą. Ir jis sutiko.

Kadim Mazin: Tai vyko po koncerto per pirmosios Pabėgėlių savaitės Lietuvoje atidarymą, kurį organizavo „Artscape“, „UNHCR Lietuva“ ir kiti partneriai. Niekada nesu daręs kažko panašaus, bet visada buvau atviras pasidalinti savo asmenine patirtimi.

Dorotėja, ar turėjai aiškią filmo režisūros viziją?

D.S.: Apie migraciją pradėjau galvoti, kai prieš kelerius metus pradėjau studijuoti Dubline. Tada grįžau į Lietuvą, pradėjau savanoriauti ir pamačiau Lietuvą bei Vilnių visai kitoje šviesoje. Užaugau Vilniaus rajone, kuriame buvo daug lietuvių ir rusakalbių, tačiau ši aplinka vistiek buvo labiau monokultūrinė. Nemačiau daugiakultūrinės Vilniaus pusės, nors ji tikrai egzistavo kažkur šalia. Norėjau parodyti tai, ką pamačiau tą vasarą. Nors šis filmas yra Kadimo istorija, vėliau supratau, kad tai – istorija apie daug daugiau žmonių.

Kalbėjote apie savanorystę ir aktyvizmą nevyriausybinėje organizacijoje „Sienos Grupė“. Kaip įvairios meno formos (muzika, kinas, literatūra ir kt.) gali tapti aktyvizmo priemonėmis? Ar turėjote ketinimų pasiūlyti kitokią migrantų istoriją nei ta, kurią matome žiniasklaidoje?

D.S.: Man buvo svarbu papasakoti asmenišką vieno žmogaus istoriją. Tikiu, kad ji gali įstrigti žiūrovo atmintyje ir taip sukurti subjektyvesnį požiūrį į migraciją. Žiniasklaidoje apie migrantus dažniausiai kalbama kaip apie vieną didelę grupę. O juk ten yra kur kas daugiau įvairovės. Kadimo istorija yra tik viena iš daugelio pavyzdžių. Montažo procese turėjau keletą filmo versijų. Pirmieji juodraščiai, kuriuose nebuvo įtraukta Kadimo praeitis, neatrodė pakankama. Man buvo svarbu parodyti, kodėl ir kaip Kadimas atsidūrė Lietuvoje. Domėdamasi migracija, visada pasigendu pasakojimų apie migrantų situaciją čia, Lietuvoje. Norėjau parodyti Lietuvą migracijos kontekste.

K.M.: Filmas yra priemonė užmegzti glaudesnius ryšius. Nesvarbu, ar tai būtų filmai apie pabėgėlius, ar apie žmones su negalia – tai gali būti galingas įrankis. Muzika – dar vienas būdas užmegzti artimus ryšius. Muzika man tapo būdu pristatyti savo kultūrą ir šalį, iš kurios esu kilęs. Grodamas stengiuosi parodyti, kad esu toks pat žmogus kaip ir kiti.

Ką jums abiem reiškia žodis „migracija“?

K.M.: Norėjau gyventi Irake, tačiau neturėjau pasirinkimo. Buvau diskriminuojamas dėl savo religinių pažiūrų. Labai aktyviai dalyvavau protestuose Irake, o tai man kėlė didelę riziką. Nemačiau prasmės likti, būti persekiojamam už pasisakymus prieš valdžią.

Neturiu konkretaus žodžio „migracija“ apibrėžimo. Kas yra namai? Neseniai buvau Graikijoje ir jaučiausi kaip namie. Dabar esu Vokietijoje, o po to, kai kurį laiką keliavau Stambule ir Graikijoje supratau, kad jau esu pasirengęs grįžti namo, į Vilnių. Daugelis vietų gali būti namai. Matyt, kad esu pasaulio pilietis.

D.S.: Išvažiavau studijuoti į Dubliną. Pagrindinis skirtumas tas, kad aš pasirinkau išvykti ir pasirinkau šalį, į kurią važiuoti. Tai esminis skirtumas. Neturėjau to tapatybės susiskaldymo, kurį gali patirti žmonės, neturintys kito pasirinkimo, kaip tik palikti namus, arba tie, kurie yra išstumti iš namų. Galiu grįžti į Lietuvą kada tik panorėjusi. Žmonės, kuriems suteiktas prieglobstis, negali taip paprastai grįžti į savo tėvynę, nes to neleidžia įstatymai. Keliaudama visada turiu tai mintyje.

Kadimai, tavo aistra muzikai yra pagrindinė filmo ašis. Kaip susidomėjai muzika?

K.M.: Manau, kad tai buvo atsitiktinumas. 2019 m. per protestus Irake pirmą kartą pamačiau ūdą ir užsidegiau noru pradėti mokytis juo groti, todėl nusipirkau. Tačiau negalėjau jo parsivežti [red. past.: į Lietuvą], ir 10 mėnesių praleidau be instrumento. Vėliau pamažu, išvykęs iš Ruklos pabėgėlių centro, vėl pradėjau su juo groti. Žmonės ėmė pastebėti, kviesti mane į koncertus šen bei ten. Dabar koncertuojame daugelyje vietų. Man tai būdas kovoti su stereotipais ir dalintis savo kultūra.

Kaip dabar jautiesi pristatydamas arabų kultūrą Lietuvoje? Filme minėjai, kad tavo santykis su arabiška tapatybe kartais būna sudėtingas ir norėtum nuo jos pabėgti. Ar jis pasikeitė?

K.M.: Dabar pilnai priimu savo tapatybę. Jis [red. past.: poreikis nuo jos pabėgti] atsirado iš baimės, bandant kovoti su stereotipais ir todėl atmetant savo tapatybę, bandant asimiliuotis. Galiausiai tai nebuvo teisingas kelias. Verčiau priimčiau savo kultūrą, tapatybę ir kilmę, vis dar bandydamas asimiliuotis. Netikiu visiška asimiliacija į bet kurią kultūrą. Man svarbiausia buvo paneigti stereotipus, priimant savo tapatybę, kultūrą bei ja dalinantis su kitais.

Žmonėms tai patinka. Po kiekvieno koncerto žmonės visada būna laimingi, o tai džiugina ir mane. Dabar aš priimu savo kilmę. Man nerūpi, ką apie mane galvoja kiti. Aš esu arabas. Tokia yra mano kilmė.

Ar norėtumėte dar ką nors pridurti, ko jūsų nepaklausėme?

D.S.: Viena iš priežasčių, kodėl pradėjau šį projektą, buvo ta, kad norėjau pasidalinti su savo draugais ir šeima tuo, ką pamačiau savanoriaudama. Nemaniau, kad tai bus labai artima mano kurso draugams Dubline, emigrantams iš įvairių kraštų – nuo Europos iki Afrikos. Nesitikėjau, kad jie sakys, kad jiems ši istorija yra artima.

K.M.: Išvykus iš karto pajunti tarpinį buvimą ir nebesupranti, kur tavo tikroji vieta. Hugas Viktorietis yra rašęs: „stiprus yra tas, kuriam kiekviena žemė yra jo gimta“. Kartu prisimenu ir Edwardo Saido tekstą „Refleksijos apie egzilį“ (Reflections on Exile). Ši tarpinė būsena, o ne visiškas įsipareigojimas ar priklausymas vienai vietai, labai praplečia pasaulėvoką. Buvimas „tarp“ sumažina bet kokį netikrumą ar dvejopus jausmus dėl tautybės ir priartina prie buvimo žmogumi, apimančiu žmogiškąją tapatybę, ne tik lietuvišką, arabišką, irakietišką ar kitą.

07 24 20:30 When is Soon | Lazydolphin, June Drifter, Ugnė Uma | pristato Meno avilys

„When is soon“ – tai trijų Vilniuje gerai žinomų balsų susitikimas koncerto formate. Introspektyvūs, poetiniai, sapniški garsai susiveda į vientisą intymių pasakojimų seriją, perteikiančią urbanistinę melancholiją, laiko slinktis, laukimą ir prisiminimų fragmentus. Emociškai sodri muzika virsta dainomis, paliekant vietos gyvo atlikimo neapibrėžtumui ir spontaniškumui.

Apie atlikėjas:

Lazydolphin – „vienintelė karaokė, kurios nebijau dainuot“, – sako vienintelė projekto narė Dominyka Kriščiūnaitė.

Tai Dominykos solo projektas, gimęs dar 2009 m. – „kai draugas pirmą kartą parodė garso įrašymo programą Audacity, o tėtis nupirko mikrofoną už dešimt litų.“

2025 m. Lazydolphin išleido antrąįį savo albumą „Music for stretching“, kuriame suteka daug garsinių upių: bosai, sintezatoriai, vokalai, „malasi“ perkusija ir būgnai. Tarp eilučių tvyro įtampa, bet muzika šviesi. Tyliai keliami garsūs klausimai apie kasdieninius nutikimus viduje ir pasaulyje. Liūdnos, bet išjudinančios dainos – ir paširdžius, ir padus.

June Drifter – 2016 m. dainininkės Alinos Orlovos sukurtas šešėlinis-eksperimentinis namų įrašų projektas, porą metų gyvavęs Soundcloud platformoje. Balsas, poezija ir pianino improvizacijų sluoksniai jame persipina su kasdienybės garsų nuotrupomis, „išplaukusiomis“ elektrinės gitaros melodijomis ir atmosferiniu miesto triukšmų koliažu.

Gyvą muzikinį pasirodymą, sukurtą būtent „When is soon“ vakarui, lydės sapniški savadarbiai video eksperimentai.

Ugnės Umos muzika – modernios klasikos ir didmiesčio folkloro giesmė, nardanti išderinto pianino rūme. Asketišką oratoriją primenantis formatas iš savadarbės, sukarpytos house muzikos harmonijos, radijo samplų, „žagsinčio“ pianino pedalo. Didelio miesto sirenos su džinsais baladė.

07 29 21:00 Trumpametražių filmų programa „Planetos ribos“ | įvairios (-ūs) režisierės (-iai) | 2023–2025 | Latvija, Estija, Prancūzija, Taivanas, Belgija, Kroatija, Danija, Suomija, Švedija | 102 min. | V | pristato Valga Hot Shorts

„Planetos ribos“ – kuruota filmų programa, kviečianti abejoti kasdieniais įpročiais ir atskleidžianti, kaip jie daro vis didesnį spaudimą vieninteliams mūsų namams – Žemei.

Apie organizaciją:

„Valga Hot Shorts“ – tai kasmetinis trumpametražių filmų festivalis, vykstantis Valgos mieste, Estijoje. Kiekvieną liepą festivalis suburia kino mėgėjus savaitgaliui, skirtam išskirtiniams trumpametražiams filmams iš Estijos ir kitų šalių. Festivalio programą sudaro ne tik pagrindiniai seansai, bet ir platus spektras specialių peržiūrų bei kultūrinių renginių, pasklindančių po skirtingas miesto erdves.

Programoje pristatomi filmai:

DARVINO NUMYLĖTINIAI (Darwin’s Darlings) | Ildze Felsberga | Latvija | 2025 | 13 min.

Šis filmas – tai trylika minučių trunkantis zoologijos sodo roplių skyriaus stebėjimas, atskleidžiantis įžvalgas apie gyvūnus abiejose stiklo atitvaros pusėse.

ŠVIESOS SVORIS (Pimeala) | Anna Hints | Estija, Prancūzija | 2024 | 19 min.

Surya – paauglė šiukšlių rinkėja, kuri ant milžiniško Delyje esančio šiukšlių kalno randa fotoaparatą. Per jo objektyvą atsiveria neišsakytos aplink gyvenančių moterų istorijos.

ELNIAS (Gong lu) | Chu An | Taivanas | 2023 | 15 min.

Elnių fermoje, esančioje Taivano Čanghua apygardoje, vidutinio amžiaus vyras yra priverstas nupjauti elnio ragus savo dviejų vaikų akivaizdoje.

SMALIŽĖ (Les dents du bonheurs) | Josephine Darcy Hopkins | Prancūzija, Belgija | 2023 | 26 min.

Madeleine, vidurinės klasės moters, teikiančios manikiūro paslaugas, dukra, lydi savo mamą apsilankymui pas klientę. Atvykusi ji sutinka tris savo amžiaus merginas, kurios pakviečia ją pažaisti iššūkių kupiną stalo žaidimą.

DRUGELIS (Leptir) | Sunčana Brkulj | Kroatija, Danija | 2024 | 8 min.

Sodo būtybių bendruomenė prisideda prie gyvenimo tėkmės, semdami vandenį iš fontano. Jame įstrigus drugeliui, iškyla netikėtas ir nepažįstamas iššūkis.

MAGNIFICA: NEKVIESTAS SVEČIAS (Magnifica: Kutsumaton vieras) | rež. Ville Koskinen | Suomija, Švedija | 2024 | 21 min.

Tai filmas apie suomių vasarnamių savininkų gyvenimą šalia nepageidaujamo svečio – Pectinatella magnifica. Žali, gleivėti dariniai, atsiradę saugioje ir pažįstamoje aplinkoje, sukelia nepatogumų pasiturinčios vidurinės klasės atstovams.

07 30 21:00 Muzikinių klipų ir konkursinių filmų peržiūra | 2024–2025 | Lietuva | 120 min. | V | pristato Skalvijos kino akademija x Nacionalinis mokinių kino festivalis Aurora

Festivalis „Aurora“ kviečia žiūrovus pasinerti į jautrias, įkvepiančias ir drąsias istorijas, pasakojamas iš jauno žmogaus perspektyvos. Ši speciali peržiūra atskleidžia, kuo gyvena šiandienos jauni kūrėjai – kokias temas jie renkasi, kokius klausimus kelia ir kaip pasitelkia kino kalbą saviraiškai bei refleksijai. Programą sudaro vienuolika mokyklinio amžiaus kino kūrėjų filmų, atrinktų iš Nacionalinio mokinių kino festivalio „Aurora“ konkursinių programų.

„Skalvijos“ kino akademijos studentai vasaros kino stovykloje Nidoje kūrė muzikinius klipus lietuviškų grupių dainoms, pasitelkdami analoginį kino formatą. Visi klipai nufilmuoti 8 mm Super 8 kameromis, naudojant spalvotą Kodak Ektachrome kino juostą. Kiekvienas kūrinys – tai savarankiškas jaunųjų autorių darbas: nuo idėjos sumanymo ir planavimo iki filmavimo, juostos ryškinimo bei montažo, atlikto pačių studentų rankomis.

Grupių vadovai: režisierius Domas Petronis, tarpdisciplininis menininkas, VJ Vytautas Narbutas, režisierė Elzė Vozbinaitė, juostos mentorius, technikas – Vytautas Kazimieras Juozėnas „Škicas“.

Filmai:

Muzikiniai klipai:

KANALIZACIJA – TEENAGE HANGOUT SPOT | Komandos vadovė Elzė Vozbinaitė | Kūrybinė komanda: Povilas Beišys, Beatričė Lazauskaitė, Ūla Misiukonytė, Smiltė Marija Sabakonytė, Augustė Dirvanskytė, Nikas Anuškevičius, Gabija Blažytė

KAMANIŲ ŠILELIS – KARVEDYS PAVARGO NUGALĖTI | Komandos vadovas Vytautas Narbutas | Kūrybinė komanda: Minija Skuodaitė, Smiltė Tarabildaitė, Matas Uleckas, Adelė Gresiūtė, Mykolas Mameniškis, Lina Bloznelytė, Henrieta Borisevičiūtė, Domicelė Šaučiūnaitė

DADCAP – QUAKE3 LAN P4ARTY | Komandos vadovas Domas Petronis | Kūrybinė komanda: Soraja Bložytė, Sofija Žvalionytė, Žiedė Maželytė, Eimantė Ališauskaitė, Agota Kliučinskaitė, Austėja Tubutytė, Ainis Vaičiulis, Amelija Norvaišaitė

Apie organizacijas:

Nacionalinis mokinių kino festivalis „Aurora“ – tai unikalus festivalis, skirtas mokyklinio amžiaus kūrėjų filmams, jungiantis švietimo, kultūros ir kino bendruomenes. Festivalis ne tik suteikia jaunimui saugią erdvę kūrybinei saviraiškai, bet ir skatina jų matomumą, įtraukia į aktyvų kultūrinį gyvenimą bei stiprina bendrystės, kūrybiškumo ir atvirumo vertybes.

„Skalvijos” kino akademija (arba tiesiog SKA) yra kino kursai 15–18 metų jaunimui. „Skalvijos” kino akademiją 2007 m. įkūrė „Skalvijos” kino centras. Akademijoje studentai išmoksta dirbti su kino technika, gilinasi į kino kūrimo paslaptis, kino istoriją ir teoriją. „Skalvijos” kino akademijos kursams vadovauja ir paskaitas veda profesionalūs kino industrijos atstovai – režisieriai, operatoriai, aikštelės ir kostiumų dailininkai, montažo specialistai, aktoriai, kt.

07 31 21:00 Queer diptikas: „Vaivorykštės miuziklo“ pasirodymas ir „Nužudyk mane švelniai“ peržiūra (Ubij me nežno) | Boštjan Hladnik | 1979 | Jugoslavija (Slovėnija) | 99 min. | N-16 | pristato Kreivės x Vaivorykštės miuziklas

„Vaivorykštės miuziklas“

Aš noriu būti atvirai visa

Ne dalimis

Matyti ir kitus ne dalimis

Dalintis mintimis, džiaugsmais ir liūdesiu ne dalimis,

Dalinti savo kūną nebe dalimis

Aš noriu būti

Atviras

Visa

Spalvos, blizgesys ir nepatogiai atviros patirtys, kurios daug kam neegzistuoja: queer kultūra alsuoja didžiųjų scenų verta estetika ir kasdieniais dramatiškais išgyvenimais. Bendruomenės miuziklas siekia jautriai atskleisti sluoksnius, slypinčius po stereotipais ir blizgučiais, kviesdamas žiūrovus tapti šio proceso liudininkais.

„Vaivorykštės miuziklas“ yra besivystančio bendruomeninio kūrybinio proceso rezultatas, jo centre – tikri queer žmonės ir jų patirtys. Todėl kūrinys yra nuolat augantis ir kintantis, o žiūrovai kaskart kviečiami į unikalią sceninę patirtį.

Tai šiuolaikinis sceninis kūrinys, kuriamas pagal autobiografinio dokumentinio teatro ir bendrakūrybos principus. Kūrybinę komandą sudarantys autoriai yra jaunosios kartos profesionalai ir mėgėjai, priklausantys arba artimi queer bendruomenei. Kūrybinis procesas grindžiamas bendruomeniniais principais: libretas, muzikinių kompozicijų užuomazgos ir kiti elementai yra kuriami visos komandos, remiantis tikromis bendrakūrėjų ir atlikėjų patirtimis. Šį procesą veda ir kūrybinius fragmentus į vientisą kūrinį jungia profesionali komandos dalis – mentorės. Miuziklo sąstatas, kaip ir kuriamas turinys, nuolat kinta.

Bendraautorės (-iai), atlikėjos (-ai): Ajus Jurgaitis, Frydrichas Mireckas, Saša Kochan, Jūra Elena Šedytė, Mindaugas Karalius, Diana Karlauskaitė, Domantas Bagdonas, Ruu Šerberytė, Egidijus Skužinskas, Vytautas Paplauskas, Eglė Nešukaitytė, Edvinas Grinkevičius, Witold Leon Łowczyk

Kompozitorė / mentorė: Jūra Elena Šedytė

Dramaturgė / mentorė: Gabrielė Labanauskaitė

Idėjos autorė, režisierė / mentorė: Greta Štiormer

Fasilitatorė: Vika Matuzaitė

Prodiuserė / mentorė: Asta Volungė

Vizualinės dalies bendrakūrėjos: Vaida Blažytė, Ona Stasiulevičiūtė, Milda Matuzonytė, Birutė Paplauskaitė.

Bendraautorės: Saulė Zokaitytė, Alexandra Bondarev, Agnė Semenovičiūtė, Liepa Kairytė

^{Nuotraukos autorė Emilija Filipenkovaitė}

Apie filmą:

„Nužudyk mane švelniai“ (Ubij me nežno) | rež. Boštjan Hladnik | 1979 | Jugoslavija (Slovėnija) | 99 min. | N-16

Žavi sena tetulė gyvena prabangioje viloje, verčia detektyvinius romanus, dažnai keliauja savo „poršu“, o grįžusi namo rengia disko vakarėlius su oda vilkinčiais vyrukais. Vieną dieną pas ją apsireiškia dukterėčia Julija, jos vyras Deividas ir jųdviejų meilužis Adamas. Kai prie kompanijos prisijungia ir tetos redaktorė Cita, vila virsta laisvos meilės komuna. Visgi šiame pajūrio rojuje greitai ima dėtis keisti nusikaltimai ir mirtys – ir tada erotinė komedija virsta keistu detektyvu.

Aprašymo autorė Jasmina Šepetavc

Apie organizaciją:

Vilniaus queer festivalis „Kreivės“ yra kultūrinė ir socialinė iniciatyva. Nuo 2014 metų queer kultūros renginiais – filmų peržiūromis, skaitymais, parodomis, vakarėliais – kuriantis erdvę susitikimams, saviraiškai ir pokyčiui. Festivalį organizuoja „išgirsti“, sekdami ankstesnėmis praktikomis ir bendradarbiaudamos su kitomis „kreivomis“ organizacijomis, aktyvistėmis bei menininkais. 12-osios „Kreivės“ – 2025 m. rugsėjo 5–8 d. Vilniuje. Papildomi renginiai – visus metus Vilniuje ir Kaune.

08 05 21:00 „Bona“ (Bona) | Lino Brocka | 1980 | Filipinai | 85 min. | N-16 | pristato Meno avilys

Filme „Bona“, kurio veiksmas vyksta Filipinų diktatoriaus Ferdinando Markoso valdymo metu, pasakojama jaunos moters istorija apie maniją, nusižeminimą ir pasipriešinimą. Bona (vaidina legendinė filipiniečių aktorė Nora Aunor) – viduriniosios klasės studentė, susižavėjusi menkai žinomu aktoriumi Gardu (Philip Salvador). Ji meta mokslus, kad galėtų sekti paskui jį, ir atstumta šeimos persikelia gyventi į jo ankštą būstą Manilos lūšnynuose.

Filmą režisavo vienas svarbiausių Filipinų kino atstovų – Lino Brocka. „Bonoje“ jis derina emocinę dramą su aštria skurdo, lyčių vaidmenų ir autoritarinės valdžios kritika. Ši istorija yra apie tai, kaip atsidavimas gali virsti savęs praradimu ir kaip tokie veiksniai kaip patriarchatas, politika ar garsenybių kultas formuoja asmeninius pasirinkimus.

Iki tol kūrusi aukšto socialinio statuso moterų vaidmenis, Aunor pasitelkė savo žinomumą, kad prodiusuotų „Boną“ ir įkūnytų atvirą, „nenušlifuotą“ personažę – taip radikaliai transformuodama savo įvaizdį ir drąsiai kalbėdama apie gilesnius socialinės nelygybės klodus. „Bona“ – tai kertinis filmas Filipinų kino istorijoje, keliantis klausimus: kiek ilgai žmogus gali būti spaudžiamas, kol neapsikentęs imasi veiksmų? Ir kas padeda jam vėl atgauti savo balsą?

08 06 21:00 „Greičiau, katyte! Žudyk! Žudyk!“ (Faster, Pussycat! Kill! Kill!) | Russ Meyer | 1965 | JAV | 83 min. | N-16 | pristato Mondo Bizarro

Problemas ir greitį dievinančios trys go-go šokėjos skrieja per dykumą savo sportiniais automobiliais. Botagu ginkluotos Varlos vedamas trejetukas palieka paskui save chaoso ir geismo pėdsaką. Jų keliams susikirtus su nekalta porele, linksmybių kupinas pasivažinėjimas pasuka grėsminga linkme ir atveda į atokią rančą, kurioje gyvena neįgaliojo vežimėlyje sukaustytas senolis ir du jo sūnūs. Tai, kas prasideda kaip katės ir pelės žaidimas, greitai perauga į brutalias grumtynes.

Net praėjus šešiems dešimtmečiams po pirmojo pasirodymo kino teatruose, „Greičiau, katyte! Žudyk! Žudyk!“ toliau vilioja ir džiugina žiūrovus. Sukurtas kaip sėkmingo Russ Meyerio filmo „Motorpsycho!“ tęsinys su sukeistais lyčių vaidmenimis, filmas savo laiku patyrė nesėkmę. Kritikai jį atmetė kaip pigų, erotinį turinį, nors tai ir nebuvo labiausiai provokuojantis Meyerio filmas, o žiūrovai nelabai suprato, kaip reaguoti į stiprias moteris filmo centre, ypač į nuolat įsiutusią, aštrialiežuvę žvaigždę Turą Sataną. Tačiau būtent šios savybės, kartu su neakivaizdžiai feministine dvasia, laikui bėgant filmą pavertė kultinio kino klasika.

Apie organizaciją:

„Mondo Bizarro“ tai siaubo, fantastinio ir kultinio kino festivalis ir kasmėnesinė peržiūrų serija, dedikuota pasauliniam žanrinio kino paveldui. „Mondo Bizarro“ siekia supažindinti su fantastiniais, veiksmo, mokslinės fantastikos ir siaubo filmais iš įvairiausių pasaulio šalių ir skirti dėmesio juos kūrusioms asmenybėms. Šiais metais, rugsėjo 11–14 d., festivalis vyks jau penktąjį kartą.

08 07 21:00 Judantys vaizdai Sapiegų rūmuose: Linos Lapelytės naujausių kūrinių peržiūra | 2024, 2025 | 57 min. | V | pristato Sapiegų rūmai

Apie menininkę:

Tarp Vilniaus ir Londono kurianti Lina Lapelytė savo meninę praktiką, kuri yra glaudžiai susijusi su muzikos kompozicija ir garsu, grindžia performanso, kaip pagrindinės raiškos priemonės, principais. Jos kūriniuose kritiškai reflektuojami popkultūros konstruktai, lyčių normos ir kolektyvinė atmintis, ypač nostalgijos reiškinys. Į savo kūrybą įtraukdama tiek profesionalius, tiek neprofesionlus atlikėjus, menininkė tyrinėja vokalinės raiškos galimybes įvairiose muzikos tradicijose, įskaitant populiariąją muziką ir operą. Šie performatyvūs dainavimo veiksmai kuriami kaip kolektyvinės, jausminės patirtys, nagrinėjančios pažeidžiamumą, balso raišką ir socialinėse bei kultūrinėse struktūrose egzistuojančius nutildymo mechanizmus.

Lapelytės darbai buvo pristatyti Festival d’Automne / Bourse de Commerce, Paryžiuje (2024); Public Art Munich (2024); Wiener Festwochen (2023); FRAC, Nante (2022); Lafayette Anticipations, Paryžiuje (2022); SPACE, Londone (2022); Gherdeinos bienalėje (2022); Zürcher Theater Spektakel (2022); Haus der Kunst, Miunchene (2021); 13-ojoje Kauno bienalėje (2021); BAM, Niujorke (2021); MOCA, Los Andžele (2021); Kunstenfestivaldesarts, Briuselyje (2021); Tai Kwun, Honkonge (2021); Glasgow International (2021); Rygos šiuolaikinio meno bienalėje „RIBOCA2“ (2020); Cartier fonde, Paryžiuje (2019); Venecijos bienalėje (2016, 2019); parodoje „Waiting for another coming“, CCA Ujazduvo pilyje, Varšuvoje (2018); „Pirouette“, „Rupert“ edukacijos ir rezidencijų centre, Vilniuje (2017); „Magma“, Nacionalinėje dailės galerijoje, Vilniuje (2017); Moderna Museet, Malmėje (2017); FIAC, Paryžiuje (2017); ir „Peculiar people“, Focal Point galerijoje.

KALBA (The Speech) | 2024 | 21 min.

Pastaraisiais metais daug dėmesio skirdama kalbai, Lina Lapelytė tyrinėja jos ribas. Kalba jai vis dažniau rodosi kaip manipuliacijos priemonė, taip kurstydama poreikį ieškoti alternatyvių bendravimo formų – rūpesčio, dėmesingumo kitam, nežmogiškai gyvybei ir aplinkai. Specialiai „Festival d’Automne à Paris“ sukurtame kūrinyje „The speech“ menininkė imasi radikalaus sprendimo – visiškai atsisako lingvistinių nuorodų. Beveik šimtas vietinių Paryžiaus vaikų kuria gyvą garso skulptūrą, „kalbėdami“ per mėgdžiojamus gyvūnų garsus. Kūrinys reflektuoja kalbos nepakankamumą, žmogaus trapumą, empatiją, mėgdžiojimą kaip pažinimo formą ir neišgirstus marginalizuotų grupių balsus. Iš pirmo žvilgsnio žaismingas performansas išryškina besiformuojančią vaiko savivoką, kurioje riba tarp „aš“ ir „kitas“ dar nėra aiškiai apibrėžta. Lapelytės subtili, efemeriška intervencija kuria pirmapradžio pasaulio viziją ir kviečia žiūrovą įsiklausyti į iš pažįstamų bei abstrakčių garsų sudarytą chimerišką chorą.

KAI TAMSU – MES ŽAIDŽIAM (In the Dark, We Play) | 2025 | 36:36 min.

„In the dark, we play“ yra konkrečiai vietai kurtas performatyvus vaizdo kūrinys sukurtas Linos Lapelytės drauge su Nouria Bah, Anat Ben-David, Angharad Davies, Sharon Gal, Rebecca Horrox ir Martynu Norvaišu. Kūrinys filmuotas „The cosmic house“ – buvusiame Charleso Jenckso name, laikomame postmodernios architektūros manifestu. Ši erdvė tampa scena, kurioje vyksta daugialypis susitikimas tarp garso, architektūros ir istorijos.

Remiantis Williamo Stoko kūriniu „Kultūros istorijos frizas“, vaizduojančiu mąstytojų seką nuo Imhotepo iki Hannah’os Arendt, Lapelytės darbe reflektuojamos nuolatinės žmonijos prasmės paieškos. Tačiau užuot siūlius didingas naratyvines struktūras, čia kaip vienodai svarbios jėgos vaizduojami asmeniškumas, kasdienybė ir poetiškumas.

Kūrinyje, sudarytame iš muzikinių ir performatyvių vaizdo fragmentų, tyrinėjamos kosminės ir filosofinės temos, priešpriešinant intelektualiąją patirtį jutiminei, o istorinę – šiuolaikinei. Atlikėjai juda erdvėje tarsi orbitoje: kartais stabteldami ties simbolinėmis detalėmis, kartais prabėgdami pro jas trumpalaikiais gestais, taip kurdami buvimo, dėmesio ir dviprasmybės ritmą.

Apie organizaciją:

Sapiegų rūmai yra Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) padalinys, kuriame vyksta šiuolaikinio meno parodos, judančių vaizdų programa, organizuojamos ekskursijos, edukaciniai užsiėmimai, koncertai ir kiti kultūriniai renginiai, vykdomi restauravimo tyrimai.

Kasmėnesinė renginių programa „Judantys vaizdai Sapiegų rūmuose“ siekia pristatyti šiuolaikinių Lietuvos ir užsienio kūrėjų, puoselėjančių kritinį santykį su šiuolaikybe bei aktyviai klausiančių, kaip mes pažįstame ir patiriame pasaulį, menines praktikas. Pirmojo sezono peržiūrų ir susitikimų programoje ypatingas dėmesys skiriamas archyvui, atminčiai, kalbai ir feministinei pasaulėkūrai.

Filmai rodomi originalo kalba su lietuviškais ir angliškais subtitrais. Visi renginiai nemokami.

„Gilios upės tyliai plaukia“ renginiai bus fotografuojami ir filmuojami. Dalyvaudami renginyje sutinkate, kad renginių metu sukurta vaizdo medžiaga gali būti naudojama „Meno avilio“ komunikacijoje.

In its sixth summer, the event series Deep Rivers Run Silent moves to the Rail Park hangar of the Railway Museum — a space “framed” by the movement of passing trains. A total of 18 free events are scheduled to take place between July 1st and August 7th, including film screenings, concerts, a live radio broadcast, a theatrical performance, discussions, and conversations with artists.

Curated by Meno Avilys, a programme of five films forms the axis of Deep Rivers Run Silent, inviting viewers to discover that which has long lingered on the margins of cinema. These restored and rarely screened films highlight ways of subtly or radically reclaiming the freedom to act amid social, political, and personal constraints. Ranging from quiet rebellion to complete self-destruction, films of diverse cinematic forms and historical contexts address the necessity of autonomy, even if it entails loneliness.

Fifteen cultural and activist organisations from across the Baltic countries joined this year’s summer repertoire through an open call. Their event programmes are linked together by the theme of transforming spaces and the (un)freedom of movement within them. New to this year’s programme are collaborations between various Vilnius-based cultural organisations, as well as guests from Latvia and Estonia.

𝐏𝐫𝐨𝐠𝐫𝐚𝐦𝐦𝐞 𝐏𝐚𝐫𝐭𝐧𝐞𝐫𝐬:

NGO Architektūros fondas, film publishing company Taip toliau, Skalvija Cinema Center, community radio Radio Vilnius and the show Blissfully Yours, educational film project Young Programmers, film club Cinézine and the migrant rights NGO Sienos Grupė, National School Film Festival Aurora and Skalvija Film Academy, Vilnius queer festival Kreivės and the LGBT+ community project Rainbow Musical, genre and cult cinema event series Mondo Bizarro, CAC’s art and culture space Sapieha Palace, analogue cinema collective Baltic Analog Lab (Latvia), short film festival Valga Hot Shorts (Estonia).

𝐃𝐞𝐞𝐩 𝐑𝐢𝐯𝐞𝐫𝐬 𝐑𝐮𝐧 𝐒𝐢𝐥𝐞𝐧𝐭 ‘𝟐𝟓 𝐏𝐫𝐨𝐠𝐫𝐚𝐦𝐦𝐞:

07 01 21:00 Closely Watched Trains (Ostře Sledované Vlaky) | Jiří Menzel | 1966 | Czechoslovakia | 92 min | PG-14 | presented by Meno Avilys

Jiří Menzel’s Closely Watched Trains (1966) is a restrained, darkly comic coming-of-age story about the young and inexperienced Miloš Hrma, who serves as a station guard in central Bohemia at the close of the Second World War. Beneath the modest setting of a railway station lies a profound reflection on personal autonomy and resistance in the face of oppressive systems, both political and personal. Menzel subtly blends melancholy with satire to create a nuanced, sensitive, and paradoxically light-hearted tale of first loves and life amidst war. Closely Watched Trains marked a significant step in the 1960s toward demythologizing anti-Nazi resistance, which had long stood as a cornerstone of communist propaganda. The film is regarded as one of the most important works of the New Wave.

07 02 21:30 The Girls (Gehenu Lamai) | Sumitra Peries | 1978 | Sri Lanka | 110 min | G | presented by Meno Avilys

The Girls (1978) marks the debut of Sumitra Peries, Sri Lanka’s first female director. Set in rural Sri Lanka, the film is a delicate and poetic tale of two sisters—Kusum and Soma—whose innocence, dreams, and aspirations are shattered by insurmountable class barriers. Set three decades after Sri Lanka’s independence from British rule, the film quietly reflects the social and cultural tensions of a nation still grappling with its colonial legacy. Through the intimate story of these girls, Peries explores the fragile autonomy of youth constrained by tradition, patriarchy, family, and societal expectations. After decades of existing only in poor-quality copies, The Girls was recently restored from three different sources and premiered at the 2025 Cannes Film Festival.

07 03 21:30 The Sense of Tuning | Ila Bêka, Louise Lemoine | 2023 | France, India | 96 min | G | presented by Architektūros fondas

The Sense of Tuning is a portrait of architect Bijoy Jain of Studio Mumbai. It was conceived as a sketch made on the fly, captured in the vibrancy of movement and the moment. Unlike a hagiographic portrait, which provides a fixed image of the man and his work, the film explores the fragile, precious material of the architect’s sensibility with rare spontaneity, shedding light on how his perception of the emotion of space is nurtured.

Conceived as a performative cinematic experience, the film captures the alchemy of a day-long encounter between Bijoy Jain and Bêka & Lemoine. Twelve hours of intense wandering plunge the viewer into the vital energy of Mumbai’s streets. Visual notes taken in the intimate setting of the studio, observations of informal urban design tactics, and visits to production sites reveal how closely Jain’s work is connected to Mumbai, a city that continuously provides him with materials and inspiration. It is a sensory film, where gesture becomes the language of intuition.

About the organisation:

For two decades, Architektūros Fondas has been fostering and nurturing architectural culture. The organization brings together a network of people, initiatives, and ideas, and through its activities, aims to broaden public perspectives on architecture. Key initiatives of Architektūros Fondas include Open House Vilnius, a weekend dedicated to open architecture; the architecture criticism platform Aikštėje; the mentorship program Eksperimentų platforma; lectures, workshops, research, and educational programs. Architektūros Fondas is actively engaged internationally. It participates in the European architecture platform LINA, the innovation alliance Circular Design, and has also initiated and coordinates the collaborative project Open House Europe.

This screening is part of the creative workshop program Altering Matter: Towards Regenerative Practice, organized by Architektūros Fondas. The participants explore the application of local materials and traditional craftsmanship to develop sustainable and environmentally conscious architectural solutions. The creative workshop is part of the Circular Design for Innovation Alliance initiative, jointly funded by the European Union.

07 08 21:30 From Cineclubs to Artist-Run Filmlab: Continuities of Latvian Experimental Film | Various directors | 1980–2024 | Latvia | 69 min | G | presented by Baltic Analog Lab

In 2021, Baltic Analog Lab (BAL) initiated a research project that explored the roots of Latvian experimental cinema, uncovering its foundations in amateur film clubs and the work of individual filmmakers dedicated to creating artistically driven works. This programme features five films from that tradition – experimental in form, yet imbued with potent political messages, as many were produced during the Soviet era.

The second part of the programme showcases recent works by members of Baltic Analog Lab. Created within a contemporary context and shaped by global experimental film practices, these films were produced at the Lab’s own facilities. Each work has been hand-processed and crafted by the filmmakers themselves, resulting in unique, deeply personal pieces that engage more with psychological and introspective themes than political ones.

Films featured in the programme:

CIRCLE IN THE PROOF (Aplis pierādījumā) | Zigurds Vidiņš | People’s Film Studio of Academy of Sciences | 1980 | 8 min

THE COMING ONE (Nākošais) | Aldis Šēnbergs, Rauls Šēnbergs | People’s Film Studio of Lielupe House of Culture | 1989 | 4 min

HYPERDROME (Hiperdroms) | Māris Viģelis, Egons Zīverts | Eduard Tissé People’s Film Studio | 1989 | 10 min

MEMORY (Memori) | Aleksandrs Ozerkins | Sintēze | ~1990 | 4 min

SUNDAY MORNING | Juris Poškus | 1994 | 6 min

THANATOPHOBIA | Ieva Balode, Michael Higgins | 2022 | 11 min

TEACUP PART 1 | Artūrs Lūriņš | 2023 | 6 min

LOST FPS // THEY COME OUT IN THE DARK | Sintija Andersone | 2023 | 5 min

SEARCHING | Ieva Ozoliņa | 2024 | 3 min

RAINBOW VISION SPECTRAL EXPRESS | Ieva Aleksa, Artūrs Lūriņš, Elīna Matvejeva, Sintija Andersone, Dāvis Gauja, Andrejs Strokins, Mersedes Margoit, Kei Sendak | 2023 | 12 min

About the organisation:

Founded in 2016, Baltic Analog Lab is a filmlab and education centre based in Riga, Latvia. A key focus of the lab is education and collaboration, which is maintained through regular workshops led by BAL members and international guests, as well as international summer schools, film screenings, and expanded cinema events. The main curatorial event of the lab is the experimental film festival Process, which has been held in Riga since 2017.

BAL participates in various international collaborations and projects, one of which is SPECTRAL, a six-year partnership with European film labs from 2022 to 2025. Since 2019, Baltic Analog Lab has also curated and produced a series of events in the Nordic region, the most recent being Expanding North, which aimed to co-curate events in the Nordic countries and present Nordic artists in an international context.

As an educational organization, BAL has organized five international summer schools and, since 2020, has been running BAL Film School – a five-month course in experimental filmmaking for international participants.

07 09 21:30 Iracema (Iracema, uma transa amazônica) | Jorge Bodanzky, Orlando Senna | 1975 | Brazil, West Germany | 99 min | PG-16 | presented by Taip toliau film club

Iracema — the newly restored, political and explicit road film was banned by the Brazilian military regime for five years after its initial release in 1975. A young girl named Iracema sets out on a journey with Tião, a truck driver who picks her up, traveling deep into the Amazon rainforest along the newly built Trans-Amazonian Highway. The consequences of this grand, optimistic infrastructure project begin to unfold — exploitation and violence spreading alongside the regime’s expansion. Once hailed as the “spine of progress”, the highway appears instead as an open wound in the heart of the forest. Significant both historically, artistically, and socially, the film navigates the boundaries between documentary and fiction. The interactions between the main characters and the locals reveal an unvarnished truth about the human condition and the collapse of ecosystems.

About the organisation:

Taip Toliau Film Club is a series of film screenings and discussions organized by the film production company Taip Toliau. The 2025 screening cycle focuses on banned and censored films from around the world. Taip Toliau was founded in Vilnius in 2023 by three friends and long-time collaborators — Mantė, Aistė, and Ignė. The name reflects the organisation’s curatorial direction, which moves beyond the dominant European and North American film cultures in Lithuania. It points not only to a geographical shift, but also invites viewers to follow the forms and ideas of curated content, perhaps further than usual, and to allow themselves to be surprised.

07 10 21:30 Pixote (Pixote: A Lei do Mais Fraco) | Héctor Babenco | 1980 | Brazil | 127 min | PG-18 | presented by Skalvija Cinema Center

On the outskirts of the noisy, overcrowded, and chaotic city of São Paulo, childhood ends before it even begins. The youthful dreams of a young boy, Pixote, are quickly overshadowed by the sheer need to survive – he is forced to confront violence, poverty, and injustice. Life is confined only within two spaces: the juvenile detention center, which resembles a prison, or the street. Here, violence, indifference, and survival instincts outweigh all rules. Friendship becomes the only comfort, albeit a temporary one. The city is portrayed as an indifferent system, where streets, slums, and institutional corridors blend into a seamless, impersonal space with no clear boundaries between the public and the private, between safety and danger. This film serves as a silent indictment of a society that refuses to witness its most vulnerable members.

This screening is an introduction to Skalvija Cinema Center’s August programme, which explores the relationship between people and urban spaces.

About the organisation:

Skalvija Cinema Center is the oldest cinema in the city, dedicated to showcasing European arthouse films and world cinema, classic film screenings, and educational activities. Skalvija is also the organiser of the Vilnius Documentary Film Festival (VDFF), the city’s longest-running festival devoted to creative documentary cinema.

07 15 21:30 Friendship’s Death | Peter Wollen | 1987 | United Kingdom | 78 min | PG-16 | presented by Meno Avilys

Friendship’s Death is the only solo-directed film by Peter Wollen, a renowned British film theorist and semiotician who co-directed several films with his wife, the feminist film theorist Laura Mulvey. Set in Amman, Jordan, during Black September—a violent 1970 conflict between the Palestinian Liberation Organization (PLO) and the Jordanian army—the film depicts an unusual encounter between a British war journalist and an android named Friendship (played by Tilda Swinton), who was sent to Earth on a peace mission but ends up in the middle of political chaos. Holed up in a hotel as the conflict rages outside, the pair enter into a series of deep conversations about mortality, technology, and the nature of warfare. In light of the ongoing genocide in Palestine, Friendship’s Death feels more urgent than ever. It invites us to reflect on solidarity, autonomy, and how we might respond meaningfully to violence from afar. What does it mean to witness? And how can we move from empathy to action?

07 16 19:00 The Island Funeral (Mahut samut lae susaan) and Performance by IXOJI | Pimpaka Towira | 2017 | Thailand | 105 min | PG-14 | presented by Radio Vilnius x Blissfully Yours

The Island Funeral is a road movie that follows three Bangkok youths as they travel to Pattani, a province in the predominantly Muslim south of Thailand, to visit a long-lost aunt. When the characters finally reach their destination—a mysterious island where inhabitants of diverse racial and religious backgrounds appear to be living in a state of utopia—we enter a realm where reality and imagination intertwine. In a style reminiscent of her countryman Apichatpong Weerasethakul, Pimpaka Towira’s ghostly tale tells a story of politico-religious conflict, as well as social control in contemporary Thailand.

A live broadcast of the radio show Blissfully Yours, this time focusing on New Thai Cinema, will precede the film screening. Afterwards, the Lithuanian music project IXOJI will present a DJ set, followed by a live performance of their latest track, Auspacia. IXOJI is the duo of Rakelė Chijenaitė (violin) and Pijus Džiugas Meižis (electronics). Their work blends influences and experiences from both experimental and classical music. In 2024, IXOJI released their debut album Traxedia, and in 2025, they presented the album in Asia, performing in Bangkok (Thailand), Osaka, and Tokyo (Japan).

About the organisation:

Blissfully Yours is a radio show hosted by film curators Dovilė Grigaliūnaitė and Mantė Valiūnaitė, airing on Radio Vilnius for the third year running. Broadcast every other Monday, the show explores various topics related to film culture—from reviews of new films and festival programmes from Cannes and Berlin to interviews with key figures in the Lithuanian film industry. Radio Vilnius is an independent station that broadcasts not only music and talk shows, but also curates live music events.

07 17 21:30 Short Film Programme Restored City | Lithuania | G | presented by Meno Avilys’ Young Programmers

This short film programme is a journey through a multifaceted and layered city, where everyday life meets history, and intimate experiences intersect with collective memories. Here, the city is more than just a geographical location—it is a body that holds memory, fragile transformations, and marginalized voices. The urban space becomes a field where social, cultural, and political tensions come to the fore. Through poetic documentary, video performance, and interdisciplinary experiments, the city is revealed not only as a physical place but also as a symbolic space where nostalgia, irony, and critical reflection on communal existence converge.

Henrikas Šablevičius’ A Trip Across Misty Meadows offers a nostalgic look at a vanishing world and its connection to “siaurukas”*. At the same time, Almantas Grikevičius’ Time Passes Through the City evokes the passage of historical time in Vilnius. Aleksas Andriuškevičius’ works, My Journey and Crossing the Landscape, explore daily rituals and the deconstruction of the landscape, inviting us to question what remains when we abandon the city’s walls. Vilnius Service recalls the beginnings of video art and playfully reflects the city as a space of fiction. Vilma Šileikienė’s Sanitary Day and Kristina Inčiūraitė’s Fire create situations that highlight the tension between official order and subtle inner experiences. Meanwhile, Audrius Kasparavičius’ Stoned speaks about the peripheries—places where the city no longer promises but grows weary. These films invite the viewer not only to see but to rethink the city as a living, conflicted, and multifaceted organism.

Films presented in the programme:

A TRIP ACROSS MISTY MEADOWS (Kelionė ūkų lankomis) | Henrikas Šablevičius | 1973 | 10 min

TIME PASSES THROUGH THE CITY (Laikas eina per miestą) | Almantas Grikevičius | 1966 | 18 min

VILNIUS SERVICE (Vilniaus servisas) | Akademinio pasiruošimo grupė | 1993 | 3 min 3 sec

MY JOURNEY (Mano kelionė) | Aleksas Andriuškevičius | 1992 | 5 min 21 sec

FIRE (Ugnis) | Kristina Inčiūraitė | 2005 | 5 min 30 sec

SANITARY DAY (Sanitarinė diena) | Vilma Šileikienė | 1999 | 1 min 48 sec

STONED (Nuo žemės neatsiplėši) | Audrius Kasparavičius | 2003 | 14 min 30 sec

CROSSING THE LANDSCAPE (Peizažo užbraukimas) | Aleksas Andriuškevičius | 1991 | 1 min 20 sec

About the project:

Young Programmers / Young Curators is an educational initiative by Meno Avilys that offers young people the chance to „try on” the role of a film programmer: to watch films, discuss them, curate their film selections, and present them publicly.

This programme, featuring films from the Meno Avilys’ archive, will be presented by Armanda Urpšaitė, Eglė Rimšelytė, Justina Gavėnavičiūtė, Kamilė Zinkevičiūtė, Simas Narušis, Vakarė Saulėnaitė, Žeimantė Gailiūtė. The group is mentored by curator Julija Šilytė.

*Editor’s note: Siaurukas – a Lithuanian narrow-gauge railway, operating since the early 20th century, primarily in the Aukštaitija region. Parts of the line are still preserved as cultural heritage.

07 22 21:30 21:12 Piano Bar | Mary Jimenez | 1981 | Belgium | 103 min | PG-16 | presented by Meno Avilys

In her debut feature film 21:12 Piano Bar, Peruvian-born Belgian filmmaker Mary Jimenez tells the story of Nathalie, a jazz pianist working in a bar, played by renowned American dancer and choreographer Lucinda Childs. After learning about the death of Florence—a woman she never knew—Nathalie sets out to uncover the circumstances surrounding it. Through encounters with those who once knew Florence, she is drawn into a world where pleasure is found through pain, and the boundaries between memory, fantasy, and reality begin to blur.

Shot by Michel Houssiau—known for his collaborations with Chantal Akerman and Samy Szlingerbaum—the film builds a dark and sensuous visual language. Combined with a carefully crafted soundscape, it evokes a world where emotion overtakes chronology. Rather than following a linear plot, 21:12 Piano Bar gradually immerses the viewer in a subjective experience of time. It is a slow, intimate study of the female psyche and the boundaries of autonomy.

21:12 Piano Bar was restored by the Royal Film Archive of Belgium (CINEMATEK) with support from A Season of Classic Films, NextGeneration EU, and the Wallonia–Brussels Federation.

Organised jointly by Cinézine and Sienos Grupė, this documentary evening presents a selection of films addressing migration from multiple perspectives—from a personal journey through the U.S. to the lived realities of a young migrant in Lithuania.

Miko Revereza’s No Data Plan tells the story of the filmmaker as an undocumented migrant who called the United States his home for over two decades. At a time when anti-immigrant sentiment in the country has reached critical levels, he embarks on a cross-country train journey from Los Angeles to New York.

In Between is a short documentary that tells the story of a young man who, in 2021, entered Lithuania through the Belarusian border. After fleeing political unrest in Iraq, he seeks asylum in Vilnius, where he grapples with the search for identity and navigates everyday challenges.

Before the screening, Kadim Mazin, featured in the film In Between, will give a live performance, playing the traditional Middle Eastern string instrument, the oud.

About the organisations:

Cinézine is a travelling film club that hosts screenings of moving images, video art, and artists’ films, followed by informal discussions. The initiative was born out of a desire to bring together film viewers and lovers, as well as to facilitate casual gatherings that are open to spontaneity.

Sienos Grupė is a non-governmental organization and activist initiative, dedicated to ensuring the rights of migrating people in Lithuania, regardless of their legal status. Grounded in principles of respect for human dignity and international commitments, Sienos Grupė provides support in complex and life-threatening situations at the border, in urban areas, and in refugee camps.

Interview with Dorotėja Suruda and Kadim Mazin

On July 23rd, as part of the film screening and event series Deep Rivers Run Silent, organized by Meno Avilys, a special screening will take place, presented by the humanitarian organization Sienos Grupė and the film club Cinézine. The films No Data Plan and In Between invite viewers to explore themes of migration, identity, and belonging.

On this occasion, the director of In Between Dorotėja Suruda and the film’s main protagonist, musician Kadim Mazin, have spoken about the motivations behind the film and their personal experiences with migration.

Tell us a bit about the premise of this film. How did you two meet?

Dorotėja Suruda: It started with me volunteering with Sienos Grupė. While visiting detention camps and organizing events, I had this idea for a film. Kadim and I met after one of the performances at the MO museum in Vilnius. I recall that we spoke briefly. Something flashed in my head that he might be down for this idea. And he was.

Kadim Mazin: It was after the concert during the opening of the first Refugee Week in Lithuania, organised by Artscape, UNHCR Lithuania, and other partners. I’ve never filmed a documentary, but I was always open to sharing my experience.

Did you have a clear vision for the film’s direction?

D.S.: I started thinking about these topics while studying in Dublin a few years ago. I then came back to Lithuania, started volunteering, and saw Lithuania and Vilnius in a completely different light. I grew up in a neighbourhood full of Lithuanian and Russian speakers, but it’s mostly a monocultural environment. I didn’t see the multicultural side of Vilnius, even though it surely existed. I wanted to translate what I saw that summer. Even though this film is about Kadim’s story, it turned out to be a story of a lot more people.

You talked about volunteering and activism with the NGO Sienos Grupė. How can different art forms (music, film, literature, etc.) act as mediums for activism? Did you intend to offer a different narrative about migrants than the one we see in the mainstream media?

D.S.: It was essential for me to tell a very personal story of one person. A raw personal story might stick in the viewer’s mind and create a more subjective view of migration. The mass media mostly talk about migrants as one big unit. There’s so much more diversity. Kadim’s story is just one of the many examples.

I had different versions of the film. The first drafts of the story without his background didn’t feel right. It was important for me to add the backstory of Kadim, why and how he ended up in Lithuania. At least for me, news about migration and migrants comes from different sources, but it’s always lacking stories about the situation in Lithuania. It was important for me to represent Lithuania in the context of migration.

K.M.: Film is a good tool for creating closer connections. Whether it’s films about refugees or people with disabilities, it can be a powerful tool. Music is another way of making those close connections. For me, it became a way to showcase my culture and country, from which I come. Through my music, I’m trying to show others that I’m just a normal human being.

What does the word migration mean to both of you?

K.M.: I wanted to live in Iraq. I didn’t have any choice. I was discriminated against because of my religious views. I was very active in the protests in Iraq, and that meant a lot of risks for too many people. I didn’t see the point in staying there, being persecuted for speaking out against the government.

I don’t have a specific definition for the word migration. What is home? I was recently in Greece, and it felt like home to me. I’m in Germany, and after spending some time in Istanbul and Greece travelling, I’m ready to go back home to Vilnius. Many places can be home. I belong to the world, I guess.

D.S.: I left to study in Dublin, so I’m just exploring. The main difference is that I chose to leave, and I chose the country to which I would go. It’s a significant difference. I didn’t have this identity split that people who have no choice but to leave home, or who are pushed from their home, might have. I can go back whenever I want. People who have been granted asylum cannot just return because it’s not allowed by law. I always have this in mind.

Kadim, your passion for music is a central piece of the film. How did your love and interest in music begin?

K.M.: I think it was random. In 2019, during the protests, I saw the oud for the first time and felt excited to start learning to play it, so I bought one. But I couldn’t bring it [editor’s note: to Lithuania], and I spent 10 months without my instrument. Then slowly, I started reconnecting with it after I left the Rukla Refugee Centre. People started noticing and inviting me to some concerts here and there. We are now performing in multiple venues and notable events. It’s a tool that helps me fight stereotypes and express myself.

How do you feel about performing and sharing your heritage in Lithuania right now? In the film, you mentioned that your relationship with your Arabic identity is sometimes complicated, and at other times, you would like to escape it. Have your feelings towards it changed?

K.M: I’m on good terms with my identity now. It [editor’s note: the need to escape it] was there out of fear, trying to fight the stereotypes by rejecting my identity and trying to assimilate. Ultimately, it was not the correct approach. I would rather embrace my culture, identity, and background while still trying to assimilate.

I don’t believe in complete assimilation into any culture. For me, it was about fighting stereotypes by embracing my identity, my culture, and showcasing my heritage.

People like it. After every concert, people are always happy, and that makes me happy as well. Now I’m on good terms with my background. I don’t care what others think of me. I’m Arab. That’s my background. Those are my origins.

Is there anything else you would like to add that we didn’t ask you?

D.S.: One of the reasons why I started this project was that I wanted to share with my friends and my family what I saw while volunteering. I didn’t think it would be very relatable to my classmates in Dublin, who were immigrants from various places, from Europe to Africa. I didn’t expect them to come to me and say that they relate to this story.

K.M.: Once you leave, gaining this in-between status, it becomes unclear where you belong. Hugh of Saint Victor said: ”He to whom every soil is as his native one is already strong.” I’m in a way referencing Edward Said’s Reflections on Exile. This status of being in-between, rather than fully committing or belonging to one place, opens the mind. It reduces any sort of uncertainty, strong feelings about nationality, and gets you closer to being a human embracing a human identity, rather than a Lithuanian, Arab, Iraqi, or any other.

07 24 20:30 When is Soon | Lazydolphin, June Drifter, Ugnė Uma | presented by Meno Avilys

When Is Soon brings together three prominent voices from Vilnius in a concert setting. Introspective, poetic, and dreamlike sounds weave a cohesive series of intimate narratives, reflecting urban melancholy, the passage of time, anticipation, and fragments of memory. This emotionally rich music transforms into songs, embracing the openness and spontaneity of live performance.

About the performers:

Lazydolphin—“the only karaoke I’m not afraid to sing,” says Dominyka Kriščiūnaitė, the sole member of the project.

Lazydolphin is Dominyka’s solo endeavor, born around 2009—“when a friend first showed me the audio recording program Audacity, and my dad bought me a microphone for ten litas.”

In 2025, Lazydolphin released her second album, Music for Stretching, where many sonic rivers converge: bass, synths, vocals, swirling percussion and drums. There’s tension in between the lines, but the music remains luminous. Quietly, it raises loud questions about everyday happenings—both inner and outer. Sad songs, yet they move you—in the gut, and a little in the feet too.

June Drifter is a shadow-experimental home-recording project created by singer Alina Orlova in 2016. For a couple of years, it existed quietly on SoundCloud. Layers of voice, poetry, and piano improvisations intertwine with fragments of everyday sounds, drifting electric guitar melodies, and a collage of atmospheric urban noise.

A live musical performance, created especially for the When Is Soon evening, will be accompanied by dreamlike, DIY video experiments.

Ugnė Uma’s sound blends modern classical with urban folklore—an austere hymn echoing through the warped frame of a detuned piano. It takes the shape of an ascetic oratorio, crafted from chopped-up DIY house harmonies, radio samples, and a “hiccuping” piano sustain pedal. A ballad of a denim-clad siren in the big city.

07 29 21:00 Short Film Programme Planetary Boundaries | Various directors | 2023–2025 | Latvia, Estonia, France, Taiwan, Belgium, Croatia, Denmark, Finland, Sweden | 102 min | G | presented by Valga Hot Shorts

Planetary Boundaries is a curated selection of films that challenge everyday habits and highlight how they contribute to the growing pressure on our only home, planet Earth.

About the organisation:

Valga Hot Shorts is an annual short film festival held in the town of Valga, Estonia. Each July, the festival brings together film enthusiasts for a weekend dedicated to outstanding short films from Estonia and beyond. In addition to its main programme, the festival presents a diverse selection of special screenings and cultural events that take place throughout the town.

Films presented in the programme:

DARWIN’S DARLINGS | Ildze Felsberga | Latvia | 2025 | 13 min

This film offers a 13-minute observation by the reptile section of a zoo, revealing insights into the animals on both sides of the glass barrier and their interactions.

THE WEIGHT OF LIGHT (Pimeala) | Anna Hints | Estonia, France | 2024 | 19 min

Surya, a teenage ragpicker, finds a camera atop a massive garbage mountain in Delhi. Through its lens, she gains a window into the untold stories of the women around her.

THE STAG (Gong lu) | Chu An | Taivanas | 2023 | 15 min

At a deer farm in Changhua County, a middle-aged man is asked to cut off a stag’s antlers in front of his two kids.

SWEET TOOTH (Les dents du bonheurs) | Josephine Darcy Hopkins | France, Belgium | 2023 | 26 min

Madeleine, the daughter of a middle-class woman who provides manicure services, accompanies her mother on a visit to a client’s home. Upon arrival, she is approached by three girls her age who invite her to play a challenging board game.

BUTTERFLY (Leptir) | Sunčana Brkulj | Croatia, Denmark | 2024 | 8 min

A community of garden creatures all contribute to the flow of life by drawing water from a fountain. When a butterfly becomes trapped in the fountain, they encounter an unfamiliar challenge.

MAGNIFICA: PASSIVE INTRUDER (Magnifica: Kutsumaton vieras) | Ville Koskinen | Finland, Sweden | 2024 | 21 min

Magnifica: Passive Intruder is a film about Finnish summer house owners living alongside an uninvited guest—the Pectinatella magnifica. The arrival of these green, slimy blobs into a safe and familiar environment stirs discomfort among the self-indulgent middle class.

07 30 21:00 Screening of Music Videos and Festival’s Competition Program | 2024–2025 | Lithuania | 120 min | G | presented by Skalvija Film Academy x National School Film Festival Aurora

Aurora Festival invites audiences to a summer evening screening featuring sensitive, inspiring, and bold stories told through the lens of young filmmakers. This special screening offers insight into the concerns of today’s young creators—the themes they choose to explore, the questions they raise, and the ways they use cinematic language for self-expression and reflection. Featuring eleven films by school-aged filmmakers, the program presents a selection from the competitive sections of the National Student Film Festival Aurora.

During a creative summer film camp in Nida, students from the Skalvija Film Academy produced music videos for Lithuanian bands, utilizing an analog film format. All videos were shot using 8mm Super 8 cameras on color Kodak Ektachrome film stock. Each piece is an independent creation by the young filmmakers, from concept and planning to shooting, developing the film, and editing, all of which are completed by the students themselves.

Group mentors: film director Domas Petronis, interdisciplinary artist, VJ Vytautas Narbutas, film director Elzė Vozbinaitė, and film stock mentor, technician Vytautas Kazimieras Juozėnas “Škicas”.

Films:

Music Videos:

KANALIZACIJA – TEENAGE HANGOUT SPOT | supervisor Elzė Vozbinaitė | Creative Team: Povilas Beišys, Beatričė Lazauskaitė, Ūla Misiukonytė, Smiltė Marija Sabakonytė, Augustė Dirvanskytė, Nikas Anuškevičius, Gabija Blažytė

KAMANIŲ ŠILELIS – KARVEDYS PAVARGO NUGALĖTI | supervisor Vytautas Narbutas | Creative Team: Minija Skuodaitė, Smiltė Tarabildaitė, Matas Uleckas, Adelė Gresiūtė, Mykolas Mameniškis, Lina Bloznelytė, Henrieta Borisevičiūtė, Domicelė Šaučiūnaitė

DADCAP – QUAKE3 LAN P4ARTY | supervisor Domas Petronis | Creative Team: Soraja Bložytė, Sofija Žvalionytė, Žiedė Maželytė, Eimantė Ališauskaitė, Agota Kliučinskaitė, Austėja Tubutytė, Ainis Vaičiulis, Amelija Norvaišaitė

About the organisations:

National Student Film Festival Aurora is a unique festival dedicated to films created by school-aged filmmakers, bringing together communities of education, culture, and cinema. It not only offers young people a safe space for creative expression but also promotes their visibility, encourages active participation in cultural life, and fosters the values of community, creativity, and openness.

Skalvija Film Academy, or simply SKA, is a film course program for young people aged 15 to 18. Founded in 2007 by the Skalvija Cinema Center, the academy introduces students to the fundamentals of filmmaking, including hands-on work with film equipment, and provides a deeper understanding of film history, theory, and the creative process. The courses are taught by professional filmmakers, including directors, cinematographers, set and costume designers, editors, actors, and other industry specialists.

07 31 21:00 Queer Diptych: Performance by Rainbow Musical and Screening of Kill Me Gently (Ubij me nežno) | Boštjan Hladnik | 1979 | Yugoslavia (Slovenia) | 99 min | PG-16 | presented by Kreivės x Rainbow Musical

Rainbow Musical

I want to be openly whole

Not in parts

See others whole

Share thoughts, joys, and sorrows as a whole

No more dividing of my being

I yearn to be

Unresctricted

Entirety

Colors, glitter, and uncomfortably real experiences that many do not experience: queer culture is brimming with stage-worthy aesthetics and everyday dramatic narratives. Rainbow Musical strives to reveal the layers under stereotypes and glitter, inviting the audience to witness this unique process.

Rainbow Musical is the result of an ongoing communal co-creation process, with real queer people and their experiences at its center. Therefore, the work is constantly growing and changing, and the audience is invited to a unique stage experience every time.

It is a contemporary stage work created following the principles of autobiographical documentary theatre and co-creation. The authors who comprise the creative team are from the new generation of professionals and amateurs who belong to or are closely affiliated with the queer community. The creative process is based on collective principles: the libretto, the initial musical compositions, and other elements are developed by the entire team, drawing on the real-life experiences of the co-creators and the performers. This process is guided, and the creative fragments are shaped into a cohesive work by the professional team members—the mentors. Both the cast of the musical and its content are constantly evolving.

Co-authors, performers: Ajus Jurgaitis, Frydrichas Mireckas, Saša Kochan, Jūra Elena Šedytė, Mindaugas Karalius, Diana Karlauskaitė, Domantas Bagdonas, Ruu Šerberytė, Egidijus Skužinskas, Vytautas Paplauskas, Eglė Nešukaitytė, Edvinas Grinkevičius, Witold Leon Łowczyk

Composer/mentor: Jūra Elena Šedytė

Playwright/mentor: Gabrielė Labanauskaitė

Concept author, director/mentor: Greta Štiormer

Facilitator: Vika Matuzaitė

Producer/mentor: Asta Volungė

Visual co-creators: Vaida Blažytė, Ona Stasiulevičiūtė, Milda Matuzonytė, Birutė Paplauskaitė

Co-creators: Saulė Zokaitytė, Alexandra Bondarev, Agnė Semenovičiūtė, Liepa Kairytė

^{Photo credits: Emilija Filipenkovaitė}

About the film:

Kill Me Gently (Ubij me nežno) | dir. Boštjan Hladnik | 1979 | Yugoslavia (Slovenia) | 99 min | PG-16

A fabulous old auntie lives in an opulent villa and translates crime stories, takes frequent trips with her Porsche, and, when at home, hosts campy disco parties featuring young leather-clad men. One day, she gets a visit from her niece Julija, Julija’s husband David, and their young lover Adam. When Cita – the aunt’s book editor – joins in, the villa turns into a commune of free love practitioners. But when the seaside paradise becomes the scene of several puzzling crimes and deaths, the campy erotic comedy turns into a bizarre whodunit movie.

Synopsis by Jasmina Šepetavc

About the organisation:

Vilnius Queer Festival Kreivės is a cultural and social initiative. Since 2014, they have been creating a space for connections, self-expression, and change through queer cultural events—including film screenings, readings, exhibitions, and parties. The festival is organised by išgirsti, building on earlier practices and cooperating with other queer organisations, individual activists, and artists. The 12th edition of Kreivės will take place in Vilnius on September 5–8, 2025, with additional events held throughout the year in Vilnius and Kaunas.

08 05 21:00 Bona | Lino Brocka | 1980 | Phillipines | 85 min | PG-16 | presented by Meno Avilys

Set during the dictatorship of Ferdinand Marcos in the Philippines, Bona is a powerful story about a young woman’s journey through obsession, humiliation, and quiet resistance. Bona (played by legendary actress Nora Aunor) is a middle-class student who becomes fascinated with Gardo (Philip Salvador), a small-time actor. She drops out of school to follow him, and after being disowned by her family, she moves into his cramped home in the slums of Manila.

Directed by Lino Brocka—one of the most critical voices in Filipino cinema—Bona blends emotional drama with a sharp critique of poverty, gender roles, and power. It explores how a woman’s devotion can lead to self-erasure, and how larger forces like patriarchy, politics, and celebrity culture shape personal choices.

Known for more glamorous roles, Aunor used her superstardom to produce Bona and embody a raw, unvarnished character, transforming her public image to confront more profound social inequalities. A landmark of Philippine cinema, Bona asks: How far can someone be pushed before they say “enough”? And what does it take to reclaim one’s voice?

08 06 21:00 Faster, Pussycat! Kill! Kill! | Russ Meyer | 1965 | USA | 83 min | PG-16 | presented by Mondo Bizarro

Three go-go dancers with a taste for danger and speed race through the desert in their sports cars. Led by the whip-wielding Varla, the trio leaves behind a trail of chaos and desire. Their encounter with an innocent young couple, the joyride takes a dark turn, leading them to a remote ranch inhabited by an elderly man in a wheelchair and his two sons. What begins as a game of cat and mouse quickly escalates into a brutal showdown.

Even six decades after its original theatrical release, Faster, Pussycat! Kill! Kill! continues to entice and thrill audiences. Conceived as a gender-swapped follow-up to Russ Meyer’s successful Motorpsycho!, the film was poorly received upon its release. Critics dismissed it as cheap erotic content—despite not being Meyer’s most provocative work—and audiences were not quite sure what to make of its strong female leads—especially the rage-fueled, sharp-tongued Tura Satana. However, over time, it was precisely these elements, along with a subtle feminist sensibility, that transformed the film into the cult cinema classic it is today.

About the organisation:

Mondo Bizarro is a festival and monthly screening series dedicated to horror, fantasy, and cult cinema, with a focus on the global heritage of genre film. Mondo Bizarro aims to showcase fantasy, action, sci-fi, and horror films from a wide range of countries, while also drawing attention to the creators behind these works. Now in its fifth edition, the festival will take place from September 11 to 14.

08 07 21:00 Moving Images in Sapieha Palace: Screening of Lina Lapelytė’s New Works | 2024, 2025 | 57 min | G | presented by Sapieha Palace

About the artist:

Lina Lapelytė, based in Vilnius and London, is an artist whose performance-based practice is grounded in musical composition and sound. Her work critically engages with constructs of pop culture, gender norms, and collective memory, particularly nostalgia. Through the incorporation of both professional and untrained performers, she explores vocal expression across diverse musical traditions, including popular music and opera. These performative acts of singing are conceived as collective, affective experiences that interrogate notions of vulnerability, voice, and the mechanisms of silencing within social and cultural frameworks.

Lapelytė’s works were shown at Festival d’Automne/Bourse de Commerce, Paris (2024); Public Art Munich (2024); Wiener Festwochen (2023); FRAC, Nantes (2022); Lafayette Anticipations, Paris (2022); SPACE, London (2022); Gherdeina Biennale (2022); Zurcher Theater Spektakel (2022); Haus der Kunst, Munich (2021); 13th Kaunas Biennial (2021); BAM, NY (2021); MOCA, Los Angeles (2021); Kunstenfestivaldesarts, Brussels (2021); Tai Kwun, Hong Kong (2021); Glasgow International (2021); Riga Biennial RIBOCA2 (2020); Cartier Foundation, Paris (2019); Venice Biennial, Venice (2016 & 2019); Waiting for another coming, CCA Ujazdowski, Warsaw (2018); Pirouette, Rupert (2017); Magma, National Gallery of Art, Vilnius (2017); Moderna Museet, Malmo (2017); FIAC, Paris (2017); Peculiar People, Focal Point Gallery.

THE SPEECH | 2024 | 21 min

Having devoted considerable attention to language in recent years, Lapelytė has been exploring its limitations. To her, language increasingly appears as a tool of manipulation, prompting a search for alternative forms of communication, such as care and attentiveness to others, non-human life, and the environment. Created for the Festival d’Automne à Paris, The Speech takes a radical approach by erasing all linguistic references. Nearly one hundred local children create a live sound sculpture, “speaking” through imitated animal sounds. The work reflects on the failure of language, human fragility, empathy, imitation as a way of learning, and the unheard voices of the marginalized. While seemingly playful, the performance highlights a child’s still-forming sense of self, where the line between “I” and “other” is not yet clearly defined. Lapelytė’s delicate, ephemeral intervention envisions a primordial world where humans and animals are still taking shape, inviting the audience to listen to a chimeric chorus of familiar and abstract sounds.

IN THE DARK, WE PLAY | 2025 | 36 min 36 sec

In the Dark, We Play is a site-specific performative video work by Lina Lapelytė, created in collaboration with Nouria Bah, Anat Ben-David, Angharad Davies, Sharon Gal, Rebecca Horrox, and Martynas Norvaišas. Filmed inside The Cosmic House—Charles Jencks’ former home and a postmodern architectural manifesto—the work turns the space into a living stage for a polyphonic encounter between sound, architecture, and layered histories.

Drawing from William Stok’s Cultural History Frieze, which charts a lineage of thinkers from Imhotep to Hannah Arendt, the piece reflects on humanity’s ongoing search for meaning. However, rather than offering grand narratives, it foregrounds the personal, the mundane, and the poetic as equally significant forces.

Through a series of filmed musical and performative fragments, the work navigates cosmic and philosophical themes by juxtaposing the intellectual with the sensory, the historical with the contemporary. Performers move through the space like orbiting bodies—sometimes lingering with symbolic details, sometimes passing with fleeting gestures—creating a rhythm of presence, attention, and ambiguity.

About the organisation:

A division of the Contemporary Art Centre (CAC), Sapieha Palace hosts contemporary art exhibitions, a moving images programme, guided tours, educational activities, concerts, and other cultural events, alongside ongoing restoration research.

The monthly programme Moving Images at Sapieha Palace aims to showcase the practices of contemporary Lithuanian and international artists, who maintain a critical stance on the present and explore the ways we perceive and experience the world. The screenings and conversations of the first season focus on the archive, memory, language, and feminist world-making.

Films are screened in the original language with Lithuanian and English subtitles. All events are free of charge.

„Deep Rivers Run Silent” events will be photographed and filmed. By attending, you consent to the use of any visual material captured during the events for „Meno Avilys” communication purposes.

𝐎𝐫𝐠𝐚𝐧𝐢𝐳𝐚𝐭𝐨𝐫𝐢𝐮𝐬 | 𝐎𝐫𝐠𝐚𝐧𝐢𝐬𝐞𝐫 „Meno avilys“

𝐌𝐞𝐧𝐨 𝐯𝐚𝐝𝐨𝐯𝐞̇ | 𝐀𝐫𝐭𝐢𝐬𝐭𝐢𝐜 𝐝𝐢𝐫𝐞𝐜𝐭𝐨𝐫 Ona Kotryna Dikavičiūtė

𝐏𝐚𝐫𝐭𝐧𝐞𝐫𝐢𝐮̨ 𝐩𝐫𝐨𝐠𝐫𝐚𝐦𝐨𝐬 𝐤𝐮𝐫𝐚𝐭𝐨𝐫𝐞̇ | 𝐏𝐚𝐫𝐭𝐧𝐞𝐫 𝐩𝐫𝐨𝐠𝐫𝐚𝐦𝐦𝐞 𝐜𝐮𝐫𝐚𝐭𝐨𝐫 Martyna Ratnik

𝐊𝐨𝐦𝐮𝐧𝐢𝐤𝐚𝐜𝐢𝐣𝐨𝐬 𝐯𝐚𝐝𝐨𝐯𝐞̇ | 𝐂𝐨𝐦𝐦𝐮𝐧𝐢𝐜𝐚𝐭𝐢𝐨𝐧 𝐦𝐚𝐧𝐚𝐠𝐞𝐫 Kamilė Laurinavičiūtė

𝐃𝐢𝐳𝐚𝐢𝐧𝐞𝐫𝐢𝐬 | 𝐃𝐞𝐬𝐢𝐠𝐧𝐞𝐫 Linas Spurga Jr.

𝐕𝐢𝐝𝐞𝐨 𝐦𝐨𝐧𝐭𝐚𝐳̌𝐚𝐬 | 𝐕𝐢𝐝𝐞𝐨 𝐦𝐨𝐧𝐭𝐚𝐠𝐞 Jonas Juškaitis

𝐌𝐮𝐳𝐢𝐤𝐚 | 𝐌𝐮𝐬𝐢𝐜 Vladas Dieninis

𝐓𝐞𝐜𝐡𝐧𝐢𝐤𝐨𝐬 𝐯𝐚𝐝𝐨𝐯𝐚𝐬 | 𝐓𝐞𝐜𝐡𝐧𝐢𝐜𝐚𝐥 𝐝𝐢𝐫𝐞𝐜𝐭𝐨𝐫 Rimantas Oičenka

𝐊𝐚𝐭𝐚𝐥𝐨𝐠𝐚𝐬 𝐢𝐫 𝐤𝐚𝐥𝐛𝐨𝐬 𝐫𝐞𝐝𝐚𝐤𝐜𝐢𝐣𝐚 | 𝐂𝐚𝐭𝐚𝐥𝐨𝐠𝐮𝐞 𝐚𝐧𝐝 𝐋𝐚𝐧𝐠𝐮𝐚𝐠𝐞 𝐞𝐝𝐢𝐭𝐨𝐫 Gabrielė Dzekunskaitė

𝐑𝐞𝐧𝐠𝐢𝐧𝐢𝐨 𝐩𝐚𝐯𝐚𝐝𝐢𝐧𝐢𝐦𝐨 𝐚𝐮𝐭𝐨𝐫𝐞̇ | 𝐀𝐮𝐭𝐡𝐨𝐫 𝐨𝐟 𝐭𝐡𝐞 𝐞𝐯𝐞𝐧𝐭 𝐭𝐢𝐭𝐥𝐞 Stefanija Jokštytė

𝐃𝐞̇𝐤𝐨𝐣𝐚𝐦𝐞 | 𝐓𝐡𝐚𝐧𝐤𝐬 𝐭𝐨 Mija Ničajūtė, Denis Dubrovskij, Julija Matulytė, Ugnė Uma, Donata Šiaudvytytė, Vija Platačiūtė, Dmitrijus Aksionovas, Asta Šišlaitė, Benas Trakimas, Liustrai, Kotryna Kraynaitė, Martynas Gailius, Vsevolod Kovalevskij, Scenos techninis servisas

𝐏𝐚𝐫𝐭𝐧𝐞𝐫𝐢𝐚𝐢 | 𝐏𝐚𝐫𝐭𝐧𝐞𝐫𝐬 Geležinkelių muziejus, NVO „Architektūros fondas“, kino leidybos kompanija „Taip toliau“, „Skalvijos“ kino centras, bendruomenės radijas „Radio Vilnius“ ir radijo laida „Blissfully Yours“, edukacinis kino projektas „Jaunieji programeriai“, kino klubas „Cinézine“ ir migrantų teisių NVO „Sienos Grupė“, Nacionalinis mokinių kino festivalis „Aurora“ ir „Skalvijos“ kino akademija, Vilniaus queer festivalis „Kreivės“ ir LGBT+ bendruomenės projektas „Vaivorykštės miuziklas“, žanrinio bei kultinio kino renginių serija „Mondo Bizarro“, ŠMC meno ir kultūros erdvė Sapiegų rūmai, analoginio kino kolektyvas „Baltic Analog Lab“ (Latvija), trumpametražio kino festivalis „Valga Hot Shorts“ (Estija), baras „Peronas“, Lynxmonadas, Sun365

𝐈𝐧𝐟𝐨𝐫𝐦𝐚𝐜𝐢𝐧𝐢𝐬 𝐩𝐚𝐫𝐭𝐧𝐞𝐫𝐢𝐬 | 𝐌𝐞𝐝𝐢𝐚 𝐩𝐚𝐫𝐭𝐧𝐞𝐫 LRT

𝐅𝐢𝐧𝐚𝐧𝐬𝐮𝐨𝐣𝐚 | 𝐒𝐩𝐨𝐧𝐬𝐨𝐫𝐬 Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos kino centras, Lietuvos kultūros taryba

Gilios upės tyliai plaukia’25 / Deep Rivers Run Silent’25

Thank you!