Skaitmeninti ir restauruoti pradėjome 2012 m. pasirinkdami dokumentinio kino režisieriaus Audriaus Stonio filmą „Neregių Žemė“ (1992). Šis filmas tapo pirmuoju restauruotu filmu Lietuvos kino istorijoje. Skaitmeninį posūkį kine pradėjome norėdami sugrąžinti kino kūriniams pirminį pavidalą ir suteikti galimybę laisvai cirkuliuoti nacionaliniuose bei tarptautiniuose kino teatruose. Šiuo metu esame suskaitmeninę ir restauravę daugiau nei 20 dokumentinio kino kūrinių, daugiau nei 15 valandų video darbų.
Už šią iniciatyvą esame apdovanoti Nacionalinių kino apdovanojimų „Sidabrine gerve“ ir Lietuvos operatorių asociacijos dėkingumo prizu „Ąžuolas“.
Kino paveldo skaitmeninimo ir restauravimo imtis mus įkvėpė režisieriaus Martino Scorsese įkurtas Pasaulinio kino fondas, kurio tikslas – pristatyti pamirštus ar visai nežinomus kino kūrinius. Šia iniciatyva siekėme ne tik padėti aktyviai kuriantiems kino režisieriams pritaikyti jų kino juostoje sukurtus kūrinius šiuolaikiniam skaitmeninio kino rodymo formatui, bet ir pristatyti vis daugiau dėmesio sulaukiančią lietuvių kino istoriją tarptautinei auditorijai. Juolab, didžioji dauguma sovietmečiu kurtų filmų neturėjo galimybių kirsti SSRS sienų.
Bendradarbiaujant su kino kūrėjomis (-ais), kuratorėmis (-iais), restauratorėmis (-iais), archyvistėmis (-ais) esame suskaitmeninę ir restauravę Viktoro Starošo, Roberto Verbos, Almanto Grikevičiaus, Edmundo Zubavičiaus, Henriko Šablevičiaus, Dianos ir Kornelijaus Matuzevičių, Audriaus Stonio, Arūno Matelio, Valdo Navasaičio, Algimanto Maceinos filmus.
Nuo 2018 m. skaitmeniname ir restauruojame ne tik kino juostose, bet ir VHS formate saugomus kūrinius: Gintaro Šepučio ir jo įkurtos „Vaizdo studijos“, pirmųjų videomeno kursų Lietuvoje, studenčių(-tų) darbai, pirmasis Prancūzijos ir Baltijos šalių videomeno festivalis „Festival Franco-Balte d’art video”, Karlos Gruodis, Alekso Andriuškevičiaus, Tomo Andrijausko, Aurelijos Maknytės ir kitų kūryba.
Restauruoti filmai rodyti archyvinio kino festivalyje Bolonijoje „Il Cinema Ritrovato“, dokumentinio kino festivalyje „Visions du Réel“, „International House“ Filadelfijoje, „Cinema STYX“ Briuselyje, Grenoblio sinematekoje, „Festival Les Boréales“, Italijos nacionaliniame kino muziejuje Turine, „Newcastle Side Cinema“, Paryžiaus sinematekoje, Judančių vaizdų muziejuje Niujorke, Briuselyje, Kopenhagoje, Lisabonoje, Prahoje, Rygoje.
Projekto komanda: Giedrė Burokaitė, Lina Černiauskaitė, Dovilė Grigaliūnaitė, Ivenija Jakštaitė, Viktoras Juzonis, Lina Kaminskaitė, Vidmantas Kazlauskas, Rimvydas Leipus, Kornelijus Matuzevičius, Audrius Naujalis, Gerda Paliušytė, Vytis Puronas, Marius Steponėnas, Audrius Stonys, Algirdas Tarvydas, Mantė Valiūnaitė, Jonas Zagorskas, Gintė Žulytė
Medijų edukacijos ir tyrimų centro „Meno avilys“ programa „Pirmosios“ pristato šešis naujai restauruotus dokumentinius filmus, kurtus moterų režisierių: Antaninos Pavlovos, Dianos Matuzevičienės kartu su Kornelijumi Matuzevičiumi, Janinos Lapinskaitės, Jadvygos Zinaidos Janulevičiūtės ir Bytautės Pajėdienės. Dr. Linos Kaminskaitės kuruotos programos filmai atsiskleidžia savitomis temomis, skirtingais dokumentinio kino žanrais ir estetinėmis priemonėmis.
A. Pavlovos stebimoji dokumentika „Charakterio gimimas“ (1967 m.) fiksuoja vaikų kasdienybę darželyje. D. ir K. Matuzevičių „Šičionykštė“ (2001 m.) gilinasi į hibridinę Klaipėdos krašto gyventojos Hildos Spalvienės tapatybę. J. Lapinskaitės „Venera su katinu“ (1997 m.) pasiūlo tris pozuotojų portretus, kuriuose skleidžiasi skirtingos gyvenimo patirtys ir kūnai. J. Z. Janulevičiūtės „Beatričė“ (1968 m.) jautriai ir atidžiai kuria įvairiapusį atlikėjos Beatričės Grincevičiūtės portretą. Pajėdienės „Kasnakt sapnuoju“ (1979 m.) įamžina penkias šilko kombinato audėjas, nusprendusias pagerinti audimo rekordą. Lapinskaitės „Aktas“ (2000 m.) stebi vieno iš fotografės Snieguolės Michelkevičiūtės modelių – vyresnio amžiaus vyro – fotosesiją. Šia programa norima atkreipti dėmesį į pirmųjų Lietuvos kino kūrėjų moterų mažai kam žinomus filmus.
Dr. Lina Kaminskaitė – kino ir kultūros istorikė, audiovizualinių medijų tyrėja, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė, vadovauja Meno istorijos ir teorijos katedrai. „Meno avilyje“ kuruoja archyvinio kino programas, inicijuoja kinotyros tyrimus: nacionalinį audiovizualinio paveldo skaitmeninimo procesą ir projektą Sinemateka.lt, lyčių lygybės tyrimą Lietuvos kino industrijoje. L. Kaminskaitė yra trijų knygų bendraautorė ir sudarytoja: „Epizodai paskutiniam filmui: kino režisierius Almantas Grikevičius“ (kartu su dr. Aurimu Švedu, 2012); „Kinas sovietų Lietuvoje: sistema, filmai ir režisieriai“ (kartu su dr. Anna Mikonis-Railiene, 2015); „Fokuse: moterys Lietuvos kine“ (kartu su dr. Natalija Arlauskaite, 2022).
Kontaktai:
Lina Kaminskaitė
linak@menoavilys.org
+370 656 23736
Gerda Paliušytė
gerda.paliusyte@menoavilys.lt
8 604 76298
Ona Kotryna Dikavičiūtė
ona.dikaviciute@menoavilys.lt
8 614 64042