Kino kuratorės Eglės Maceinaitės žvilgsnis į sinemateką

Augustės Smailytės nuotr.

Pakvietėme kino kūrėjas (-us) ir tyrinėtojas (-us) panaršyti po „Meno avilio“ sinematekos leidinių kolekciją ir atrinkti keletą knygų, žurnalų ir filmų, kuriuos rekomenduotų visoms (-iems), norinčioms (-iems) geriau suprasti judančių vaizdų kultūrą – tiek kuriančioms (-tiems), analizuojančioms (-tiems), tiek tiesiog besidominčioms (-tiems).

Kviečiame susipažinti su kino kuratorės Eglės Maceinaitės pasirinkimais. Apsilankiusios (-ę) portale iBiblioteka, galėsite pasirinktas knygas pasiimti į namus. Periodiką ir filmus skaityti ar žiūrėti kviečiame Sinematekoje – visuomenei atvirame archyve A. Goštauto g. 2 (Vilnius).

Kino kuratorė Eglė Maceinaitė:

Surinkau knygas, kurios atspindėtų autorius ir idėjas, formavusius mano požiūrį į kiną ir apskritai vizualumą, vartojamą žodyną, kino bagažą. Mano lentynoje, be abejonės, atsiduria klasikai Barthesas ir Bergeris, prie kurių pagrindinių tekstų vėl ir vėl sugrįžtu, bet taip pat siūlau susipažinti su šiuolaikinėmis teoretikėmis, kurių tekstai šiandien cituojami svarbiausiuose tarptautiniuose kino renginiuose. Trinh T. Minh-ha kuria filmus ir rašo apie antropologinį kiną, Erika Balsom tyrinėja šiuolaikinio kino cirkuliavimą, statusą, institucijas, sankirtas su meno erdvėmis. Lentynoje jos tyrimas apie kino rodymą už kino salės ribų. Svarstydama apie kino užduodamus klausimus šiuolaikybėje, pridedu ir Natalijos Arlauskaitės sudarytą keturių tyrėjų Paul Virillio, Ariella Azulay, Liza Parks ir Eyal Weizmann straipsnių leidinį „Vizualumo sąsiuviniai. Karas“, kuriame svarstomas kino santykis su smurtu ir galia.

Galvodama apie kitus lietuvių nuveiktus darbus kino ir meno tyrimuose, turbūt labiau iš sentimentalumo įdėjau du „Trumpos kino istorijos“ tomus. Tai orientacinis leidinys, savotiška „špargalkė“, lydėjusi sudarinėjant kino klasikos programas. Iš šių knygų mokiausi kaip rašyti, pristatyti tuos, apie kuriuos, atrodo, jau viskas parašyta ir pasakyta. Taip pat įdedu Agnės Narušytės ir Erikos Grigoravičienės tyrimus – jie tokie svarbūs siekiant suvokti meno istoriją, teorinius lūžius, glaudžiai susijusius ir su Lietuvos meno kontekstu.

Galiausiai – „Film Quarterly“ 1968-ųjų protesto dvasios pavasario numeris, viena vertus, iš nostalgijos Kanų kino festivaliui, kita vertus – noriu paskatinti skaityti visokią, lietuvišką ir nelietuvišką, periodinę spaudą apie kiną. „Meno avilyje“ saugomos žurnalų kolekcijos – nuostabus, beprotiškas praėjusių laikų kino repertuarų, festivalių, kino kritikos ir pasaulio įvykių archyvas.

Augustės Smailytės nuotr.

Kino kuratorės Eglės Maceinaitės rekomendacijos:

  • Trinh T. Minh-ha, „The Twofold Commitment“, Brooklyn, NY: Primary Information, 2023;
  • Erika Balsom, „Exhibiting Cinema in Contemporary Art“, Amsterdamas: Amsterdam University Press, 2013;
  • Agnė Narušytė, „Chronometrai: įsivaizduoti laiką, arba chronopolitika, heterochronija ir greitėjančio pasaulio patirtys Lietuvos mene“, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2021;
  • Erika Grigoravičienė, „Vaizdinis posūkis: vaizdai, žodžiai, kūnai, žvilgsniai“, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2011;
  • Natalija Arlauskaitė (sud.), „Vizualumo sąsiuviniai. Karas“, t. 1–, Vilnius: LAPAS 2025–;
  • John Berger, „Permanent Red: Essays in Seeing“, London; New York: Verso, 2025;
  • Roland Barthes, „Camera Lucida“, London: Vintage, 1993;
  • „Film Quarterly“, t. 21, nr. 4 (1968 m. vasara)–, Berkeley, Kalifornija, 1958–;
  • „Trumpa kino istorija: nuo ištakų iki Antrojo pasaulinio karo“, Vilnius: Vaizdų kultūros studija, 2011;
  • „Trumpa kino istorija: nuo XX a. 5-ojo dešimtmečio iki XXI a. pradžios“, Vilnius: Vaizdų kultūros studija, 2013.

Kiti kino kūrėjų ir tyrinėtojų pasirinkimai čia.