Gilios upės tyliai plaukia’22 / Deep Rivers Run Silent’22

Gilios upės tyliai plaukia’22 PROGRAMĖLĖ

(𝘍𝘰𝘳 𝘌𝘯𝘨𝘭𝘪𝘴𝘩 𝘚𝘤𝘳𝘰𝘭𝘭 𝘋𝘰𝘸𝘯)

LT

Nemokami kino seansai po Liubarto tiltu birželio 29–rugpjūčio 16 dienomis.

Šiandienos realijos – pandemija, klimato krizė, migracija, karas Ukrainoje – lėmė visuomenės susiskaldymą, kalbas apie tradicijų nykimą ir išryškino vertybinius, kintančių identitetų klausimus: iš kur mes atėjome, kas mes esame ir kuo norime būti? Šią tapatybės problematikos teminę liniją „Meno avilio“ kuratorių Karolio Žuko, Gerdos Paliušytės ir Linos Kaminskaitės sudarytoje programoje išpildys trys kryptys: nebylusis kinas, avangardiniai filmai iš Ukrainos ir nekonvencinis Vidurio Azijos kinas.

Ir toliau stiprinant kino mylėtojų bendruomenę, „Meno avilio“ kuratorių programą papildys ir kitų organizacijų filmai, atliepiantys šių metų temines gaires. „Gilios upės tyliai plaukia“ seansus rengs „Skalvijos“ kino centras, „Skalvijos“ kino akademija, Vilniaus queer festivalis „Kreivės“, Kauno menininkų namai, Kirtimų kultūros centras, „Jaunieji programeriai“ ir audiofestivalis „Banguoja“.


„Gilios upės tyliai plaukia’22“ filmų programa:

06 29 | 21:30 | Bailiai, laikykitės (Cowards Bend the Knee) | 2003 | Guy Maddin| Kanada | N-16 | 60 min. | Pristato šiuolaikinės muzikos ansamblis „Synaesthesis“ ir „Meno avilys “ | Seansas su gyva muzika

„Bailiai, laikykitės“ – tai filmas, adaptuotas iš dešimties dalių video instaliacijos, pripildytos dinamiškų vaizdų, susiliejančių į vieną nesibaigiantį įtampos sūkurį. Režisieriaus Guy Maddin gyvenimu paremta juosta seka ledo ritulininko Guy kasdienybę, kurio gyvenimas tampa nebesuvaldomas, kai jo motina atsiduria ligoninėje, o mergina Veronika pastoja ir nori pasidaryti abortą. Šešėliuose paskendusioje ledo ritulio arenoje ir grožio salone-abortų klinikoje filmo siužetas persipildo senovės graikų mitologijos, sumaišytos su niūriomis šeimos paslaptimis, sukeliančiomis netyčines žmogžudystes.

Apie režisierių

Guy Maddin – kanadiečių scenaristas, režisierius, rašytojas, operatorius, ilgametražių ir trumpametražių filmų montuotojas bei instaliacijų kūrėjas iš Vinipego (Manitoba). Pagrindinė jo skiriamoji ypatybė – polinkis atkurti nebyliojo ar ankstyvojo garsinio kino vizualą ir stilių. 1985 m. baigęs pirmąjį savo filmą, Maddin tapo vienu žinomiausių ir garsiausių Kanados kino kūrėjų.


06 30 | 21:30 | Upė (The River) | 2018 | Emir Baigazin | Kazachstanas, Lenkija, Norvegija | N-13 | 113 min. | Pristato „Meno avilys“

​​Bekraštėse Kazachstano kaimo lygumose gyvenančiam Aslanui griežtas ir dažnai namus paliekantis tėvas paveda prižiūrėti keturis jaunesnius brolius. Jų uždaras pasaulis, sudarytas iš plokščių ir simetriškų, niauriai smėliškų kompozicijų, sukasi apie disciplinuotą rutiną – laukų priežiūrą, gyvulių šėrimą ir plytų gaminimą iš molio. Šeimą aplankius keistuoliui pusbroliui, atsivežusiam juos užkerėjusį belaidį įtaisą, jų pasaulio ritmas visiems laikams pasikeičia. Tai – siurrealistinė ir apskaičiuota brendimo istorija, kurioje Emir Baigazin meistriškai perteikia nerimą keliančią pasaką apie galią ir tėvystę vienos šeimos mikrokosme.

Apie režisierių

Emir Baigazin gimė 1984 m. Kazachstano Algos srityje. Studijavo kino režisūrą ir kino studijas Kazachstano nacionalinėje menų akademijoje Almatoje. 2007 m. rugsėjį jis taip pat studijavo Azijos kino akademijoje (AFA) Tarptautiniame Busano kino festivalyje. 2008 m. vasarį dalyvavo 58-ajame Berlyno tarptautiniame kino festivalyje „Berlinale Talent Campus“. Baigazin yra Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių kino apdovanojimų (APSA) žiuri narys.


07 01 | 21:30 | Šiaurės Afrikos trumpametražių filmų programa | Pristato „Meno avilys“ 

Tai – Vidurio Rytų ir Šiaurės Afrikos moterų kūrėjų filmų programos „Tarp praeities ir ateities“ peržiūrų finalinė dalis, kurioje persipina mokslinė fantastika, arabfuturizmas ir magiškasis realizmas bei  migracijos ir klimato krizės temos. Reaguojant į nestabilią dabartį, filmuose kuriamos alternatyvios realybės, kuriose bandoma įsivaizduoti ateitį ir atverti erdvę naujoms mintims bei galimybėms.

Filmai

Prieš užmirštant (Before I Forget) | 2018 | Mariam Mekiwi | Egiptas, Vokietija | V | 27 min.

Tai – mokslinės fantastikos istorija, vykstanti neįvardijamo regiono pakrantėje, tarp žemės ir jūros, virš vandens ir po juo. El Kapitonas dingsta, vienas iš jo mokinių leidžiasi į vandenyną, kad nutrauktų interneto kabelį, vandens lygis kyla, ant kranto pasirodo motinos ieškanti moteris varliagyvė, iškyla prisiminimai apie dvi palatoje gulinčias moteris. Bandydamas išgelbėti pasaulį, mokslininkas dr. Šarafas mėgina suburti visus slaptosios varliagyvių draugijos narius.

Apie režisierę

Mariam Mekiwi – filmų montuotoja ir režisierė iš Aleksandrijos, šiuo metu gyvenanti Berlyne, kur bendradarbiaudama su Berlyno Menų Universiteto Menų ir mokslo aukštąja mokykla kuria savo vaidybinio filmo projektą „EL Markebba EL OMM – motininis laivas“. 2017 m. ji baigė magistrantūros studijas Hamburgo Menų Universitete. Jos filmo „Prieš užmirštant“ premjera įvyko 2018 m. Berlyno kino festivalyje, o tais pačiais metais šis kūrinys buvo nominuotas „FIRST STEPS Awards“ apdovanojimui. Jos darbai buvo rodomi įvairiuose kino festivaliuose ir meno erdvėse, tokiose kaip Šardžos kino platforma, Oberhauzeno kino festivalis, „Contemporary Image Collective Cairo CIC“, Haifos nepriklausomas kino festivalis, „Hamburger Museum für Kunst und Gewerbe“ ir kt.

Vakarėlis KAPS saloje (Party on the CAPS) | 2018 | Meriem Bennani | Marokas | V | 26 min

Pasaulyje, kuriame lėktuvus pakeitė teleportacija, ekscentriškas krokodilas vardu Fiona pasakoja apie gyvenimą KAPS (žodžio „kapsulė“ trumpinys) saloje, paverstoje į nelegalios teleportacijos metu pagautų pabėgėlių stovyklą. Persikėlimo, biotechnologijų ir privatumo temos filme sužadinamos per siautulingą gimtadienio vakarėlį Maroko KAPS kvartale. Maišydama realybės šou, reklamos, dokumentikos ir aukščiausios kokybės komercinės estetikos kalbas bei pasitelkdama magišką realizmą ir humorą, menininkė Meriem Bennani tyrinėja pasakojimo galimybes.

Apie režisierę

Meriem Bennani – iš Maroko kilusi multimedijos menininkė, šiuo metu gyvenanti Niujorke. Išsilavinimą įgijo „Cooper Union“ Manhetene ir „École Nationale Supérieure des Arts Décoratifs“ Paryžiuje. Kurdama trumpametražius filmus, kelių kanalų instaliacijas, piešinius ir animaciją, autorė jungia realybės šou, reklamą, dokumentiką, telefonu filmuotą medžiagą ir komercinę estetiką. Personalinės jos darbų parodos buvo surengtos „MoMA, „Art Duba“i ir „The Kitchen“ Niujorke.

Tai, kas mūsų laukia (What things may come) | 2019 | Marianne Fahmy | Egiptas, Vokietija | V | 13 min.

Po didžiojo deltos potvynio būsimasis okeanografas pasakoja istoriją apie žmonių persikėlimą į slaptas stovyklas Sacharos dykumoje. Kaip apie kosminius pokyčius kalba jūrų Dievo Protėjaus pranašystė – mokslas su tuo susidoros. 

Apie režisierę

Marianne Fahmy gyvena ir dirba Aleksandrijoje, Egipte. Studijavo tapybą ir „ ass Alexandria“ nepriklausomo meno programoje. Menininkė kuria instaliacijas ir filmus, kuriuose dominuoja pasakojimai apie žmones, architektūrą ir kalbą. Jos kūrybiškai papildyti tradiciniai pasakojimai virsta nuo laiko nepriklausomais meno kūriniais. Pokalbiai su mokslininkais ir miestų planuotojais išgalvotiems pasakojimams suteikia tikroviškumo. Taip autorės kūriniuose, įsivaizduojant ateities visuomenę, sujungiamas mokslas, istoriniai įvykiai ir mitai.


07 05 | 21:30 | Ypatinga kampanija / Nebuvalyi Pokhid  (Unprecedented Campaign) | 1931 | Mіkhail Kaufman | USSR, Kyjivo kino studija Ukrainfilm | V | 71 min. | Pristato „Meno avilys“ ir Nacionalinis Oleksandro Dovženko centras | Seansas su gyva muzika + *Tarptautinis simpoziumas „Kino gimimas ir imperijos ribos Vidurio-Rytų Europoje“ 

Ukrainos kino avangardas. Šie nebylaus kino laikotarpio filmai – tai ir eksperimentai, autonomišką kino kalbą steigę kūriniai, ir dokumentai, liudijantys Ukrainos transformaciją, lydimą sovietinės modernizacijos, industrializacijos ir kolektyvizacijos. Brolių Michailo Kaufmano ir Dziga Vertovo filmai svarbūs ne tik Ukrainos, bet ir pasaulio dokumentinio kino kūrimosi kontekste.

Programoje dviejų kino kūrėjų žvilgsniai susitinka prieštaringame Ukrainos laikmetyje, įprasmintame skirtingų erdvių (miesto ir kaimo), kultūrinių strategijų (ukrainizacijos ir sovietizacijos) ir būsenų (optimizmo ir tragizmo). Šia specialia programa norime pristatyti svarbius, tačiau svetur mažai žinomus Ukrainos kino kūrinius, vos prieš keletą metų Ukrainos visuomenei naujai pristatytus Ukrainos kino istorijos tyrėjų, ir kuriems ypatingą šiuolaikinę muzikinę interpretaciją sukūrė vienas ryškiausių Ukrainos kino kompozitorių Anton Baibakov.

Filmus lydės gyvas kompozitoriaus ir muzikos atlikėjų iš Ukrainos muzikinis pasirodymas. Programa, kuri yra sudėtinė simpoziumo, skirto ankstyvam nebyliam kinui Centrinėje Rytų Europoje, dalis, sudaryta bendradarbiaujant su Nacionaliniu Oleksandro Dovženko centru (Kyjivas, Ukraina).

Programos kuratorės/iai: Anna Burdina, Lina Kaminskaitė-Jančorienė, Žygimantas Jančoras

Apie filmą

„Ypatinga kampanija“ – konstruktyvistinis dokumentinis sovietmečio ukrainiečių filmas apie kaimo plėtros judėjimą, dėl kurio 1929 m. Komunistų partija į kaimus išsiuntė 25 tūkst. darbininkų. Filmo veiksmas vyksta milžiniškame Nihanto sovchoze (tarybiniame ūkyje), Charkovo traktorių gamykloje ir Juodosios jūros laivyne Sevastopolyje. Tai – paradoksalus kūrinys, kuriame kaimas vaizduojamas taip, kaip kine labiau įprasta vaizduoti miestą. Nepaisant vienareikšmiškai propagandinio požiūrio, filme susilieja Kinoko industrinis entuziazmas ir Dovženko panteistinis švelnumas.

Apie režisierių

Michail (Moisei) Kaufman buvo operatorius, dokumentinių filmų režisierius, fotografas ir išradėjas, grupės „Kinoks“ narys, režisieriaus Davido Kaufmano, geriau žinomo kaip Dziga Vertov, ir operatoriaus bei emigranto režisieriaus Boriso Kaufmano brolis. Iki 1920-ųjų pabaigos Kaufman ir Vertov sukūrė keletą filmų, kuriuose vizualizavo „Kinoks“ manifesto šūkius. 1927 m. VUFKU kvietimu jie persikėlė į Ukrainą, kur tarp brolių kilo konfliktas ir jų kūrybinė sąjunga nutrūko. Michail Kaufman ir toliau filmavo filmus VUFKU, surežisavo ir nufilmavo vieną lyriškiausių visų laikų filmų apie Kijevą „Pavasarį“ (1929 m.) ir filmą „Ypatinga kampanija“ (1931 m.), kuriame pavaizdavo kolektyvizacijos pažangą prieš pat Holodomoro tragediją.

Apie organizaciją

Nacionalinis Oleksandro Dovženko centras – didžiausias Ukrainos kino archyvas, kuriame sukaupta išsami kino kolekcija apima 7 tūkst. vaidybinių, dokumentinių, ukrainietiškų ir užsienio animacinių filmų bei tūkstančius archyvinių Ukrainos kino istorijos dokumentų. Dovženko centras pradėjo veikti 1994 m. didžiausios sovietinės Ukrainos kino spaustuvės (įkurtos 1948 m.) pagrindu/patalpose, o šiandien yra viena dinamiškiausių Ukrainos kultūros institucijų, plačiai atstovaujanti tarptautinę kino industriją. Dovženko centre veikia moderni kino saugykla su kontroliuojamu klimatu/kontroliuojama temperatūra, vienintelė Ukrainoje filmų spausdinimo laboratorija, kino muziejus, nefilmų archyvas, multimedijos biblioteka ir leidybos skyrius. Centre saugomas, populiarinamas, tiriamas ir Ukrainoje bei užsienyje platinamas nacionalinis kino palikimas.


07 07 | 21:30 | Prarasto laiko ritmai + Praeities šmėkla | V | Pristato „Meno avilys“

Prarasto laiko ritmai (Rhythms of Lost Time) | 2021 | Anisa Sabiri | Tadžikistanas | 45 min.

Kalnuotoje Tadžikistano Badachšano provincijoje žmonių gyvenime giliai įsišaknijusi muzika – ji skamba kasdieniuose žemės ūkio darbuose, vestuvės, laidotuvės. Šiame etnografiniame, nuolatos atsinaujinančią tadžikų muziką švenčiančiame dokumentiniame filme fiksuojama, kaip ji peržengė ir pakeitė politines bei kultūrines regiono ribas, įskaitant zoroastrizmo, sovietų, islamo ir kapitalizmo įtaką. Tadžikų muzika ir jos atlikėjai, įvairiais istorijos laikotarpiais priešinęsi valstybiniams naratyvams – tiek sovietiniam sekuliarizmui, tiek dabartiniams sudėtingas ritualines apeigas draudžiantiems įstatymams – išmoko slėptis, maskuotis ar persikeisti, idant išliktų. Šiame meniškame pasakojimų, interviu ir muzikinių pasirodymų derinyje vaizduojama, kaip gebėdami keisti pavidalus ir balansuoti tarp kelių tapatybių bei Istorijų šie senovinių muzikiniai ritualai išliko amžių bėgyje.

Apie režisierę:

Anisa Sabiri gimė 1991 m. Dušanbėje, Tadžikistano Respublikoje. Nuo vaikystės rašė eilėraščius ir pasakojimus bei svajojo tapti režisiere. Baigusi mokyklą, tėvų noru įstojo į Maskvos Vidaus reikalų ministerijos universitetą, kurį baigė su pagyrimu, įgydama vyresniosios leitenantės laipsnį. Kelerius metus dirbo turistų gide, o tai jai suteikė laiko savarankiškam literatūros rašymui bei fotografijai. 2016 m. įstojo į Maskvos naujojo kino mokyklą, Fredo Kelemeno ir Iraklijaus Kvirikadzės dirbtuves.

Praeities šmėkla (The Haunted) | 2017 | Saodat Ismailova | Uzbekistanas, Norvegija | 25 min.

Turano tigras, didingas Centrinės Azijos kraštovaizdžio simbolis, jau kelis dešimtmečius išnykęs, tačiau vietos gyventojų kolektyvinėje vaizduotėje tebegyvuoja kaip šventas simbolis. Įtraukiančioje kino esė Saodat Ismailova pagerbia šį gyvūną parodydama, kaip tvirtai žmonių sąmonėje jis susijęs su regiono istorija. Tigras – tai šmėkla, išnyranti iš tamsos ir beregint vėl išnykstanti, o kraštovaizdis – tarsi po praeities sluoksniais palaidotas griuvėsių tinklas. Šis vaizdinių ir garsinių fragmentų koliažas, lydimas aistringo režisierės komentaro, parodo, kad „tikroji“ istorija neatskiriama nuo kolektyvinių idėjų ir svajonių.

Apie režisierę

Saodat Ismailova – 1981 m. Taškente gimusi režisierė ir menininkė, subrendusi posovietinėje Centrinėje Azijoje. Baigė Taškento valstybinį dailės institutą Uzbekistane ir „Le Fresnoy“ nacionalinę šiuolaikinio meno studiją Prancūzijoje. Jos filmai ir vaizdo instaliacijos buvo pristatyti Venecijos bienalėje, Tarptautiniame Berlyno kino festivalyje, Roterdamo tarptautiniame kino festivalyje, „CPH DOX“, „Pompidou“ centre Paryžiuje, „Kunstenfestivaldesarts“ Briuselyje ir „Parasite“ Honkonge. Kūrėjos sceniniai darbai rodyti Niujorko Bruklino muzikos akademijoje, „Musée de quai Branly“ Paryžiuje ir kt. Ismailovos kūryba bus pristatyta penkioliktoje „documenta“ parodoje (2022 m.), jos kūriniai įtraukti į Amsterdamo „Stedelijk“ muziejaus ir Paryžiaus „Pompidou“ centro kolekcijas.


07 12 | 21:30 | Vienuoliktieji / Odynadtsiatyi (The Eleventh Year), | 1928 | Dziga Vertov | USSR, Kyjivo kino studija, VUFKU | V | 59 min. | Pristato „Meno avilys“ ir Nacionalinis Oleksandro Dovženko  centras | Seansas su gyva muzika

Ukrainos kino avangardas. Šie nebylaus kino laikotarpio filmai – tai ir eksperimentai, autonomišką kino kalbą steigę kūriniai, ir dokumentai, liudijantys Ukrainos transformaciją, lydimą sovietinės modernizacijos, industrializacijos ir kolektyvizacijos. Brolių Michailo Kaufmano ir Dziga Vertovo filmai svarbūs ne tik Ukrainos, bet ir pasaulio dokumentinio kino kūrimosi kontekste.

Programoje dviejų kino kūrėjų žvilgsniai susitinka prieštaringame Ukrainos laikmetyje, įprasmintame skirtingų erdvių (miesto ir kaimo), kultūrinių strategijų (ukrainizacijos ir sovietizacijos) ir būsenų (optimizmo ir tragizmo). Šia specialia programa norime pristatyti svarbius, tačiau svetur mažai žinomus Ukrainos kino kūrinius, vos prieš keletą metų Ukrainos visuomenei naujai pristatytus Ukrainos kino istorijos tyrėjų, ir kuriems ypatingą šiuolaikinę muzikinę interpretaciją sukūrė vienas ryškiausių Ukrainos kino kompozitorių Anton Baibakov.

Filmus lydės gyvas kompozitoriaus ir muzikos atlikėjų iš Ukrainos muzikinis pasirodymas. Programa, kuri yra sudėtinė simpoziumo, skirto ankstyvam nebyliam kinui Centrinėje Rytų Europoje, dalis, sudaryta bendradarbiaujant su Nacionaliniu Oleksandro Dovženko centru (Kyjivas, Ukraina).

Programos kuratorės/iai: Anna Burdina, Lina Kaminskaitė-Jančorienė, Žygimantas Jančoras

Apie filmą

„Vienuoliktieji“ – pirmasis iš trijų avangardinių filmų, kuriuos režisierius Dziga Vertov ir jo brolis operatorius Michail Kaufman sukūrė Ukrainoje naujai atidarytoje Kijevo kino studijoje VUFKU. Filme, skirtame pirmųjų penkerių metų Donbase sėkmei, pasakojama apie spartėjančią Rytų Ukrainos pramoninę modernizaciją, dėl kurios žemės ūkiu grįsta šalis virto pramonine. „Vienuoliktieji“ – tai pirmasis Vertovo eksperimentas įgyvendinant jo programą sukurti specifinę kino kalbą, atskirą nuo teatro ir literatūros kalbos, kurioje kamera tiesiogiai fiksuotų neapdorotą gyvenimo medžiagą. Šią programą Vertov visapusiškai įgyvendino paskesne savo filme „Žmogus su kino kamera“ (Man With a Movie Camera) (1929).

Apie režisierių

Dziga Vertov (David Abeliovič (Denis Arkadijovič) Kaufman) buvo vienas iškiliausių Rusijos ir Ukrainos avangardo režisierių ir dokumentinio kino pradininkas. Režisieriaus karjerą pradėjo 1917 m., kai pakviestas draugo Michailo Kolcovo pradėjo dirbti Maskvos kino komiteto administracijoje. Savo kaip dokumentikos režisieriaus vaidmenį jis įtvirtino 1922 m., kartu su kolegomis įkūręs judėjimą „Kinoks“. 1927 m. Vertov buvo atleistas iš „Sovkino“ ir VUFKU pakviestas į Ukrainą, kur per ateinančius trejus metus baigė kurti tris žymiausius savo darbus – filmus „Vienuoliktieji“ (1928), „Žmogus su kino kamera“ (1929) ir „Entuziazmas: Donbaso simfonija“ (1930).

Apie organizaciją

Nacionalinis Oleksandro Dovženko centras – didžiausias Ukrainos kino archyvas, kuriame sukaupta išsami kino kolekcija apima 7 tūkst. vaidybinių, dokumentinių, ukrainietiškų ir užsienio animacinių filmų bei tūkstančius archyvinių Ukrainos kino istorijos dokumentų. Dovženko centras pradėjo veikti 1994 m. didžiausios sovietinės Ukrainos kino spaustuvės (įkurtos 1948 m.) pagrindu/patalpose, o šiandien yra viena dinamiškiausių Ukrainos kultūros institucijų, plačiai atstovaujanti tarptautinę kino industriją. Dovženko centre veikia moderni kino saugykla su kontroliuojamu klimatu/kontroliuojama temperatūra, vienintelė Ukrainoje filmų spausdinimo laboratorija, kino muziejus, nefilmų archyvas, multimedijos biblioteka ir leidybos skyrius. Centre saugomas, populiarinamas, tiriamas ir Ukrainoje bei užsienyje platinamas nacionalinis kino palikimas.


07 13 | 21:30 | Laukinė širdis (Wild at Heart) | 1990 | David Lynch | JAV | N-13 | 125 min. | Pristato „Skalvijos“ kino centras

„Skalvijos“ kino centras tradiciškai pristato kino klasikos filmus, atliepiančius vasarišką, bendruomenišką ir neformalią „Gilios upės tyliai plaukia“ peržiūrų dvasią. Šių metų programos filmai kalba apie individualumo kainą, sykiu pasakodami istorijas apie buvimą kartu – poroje, šeimoje ar visuomenėje, praėjusiame laike ar šiandieniniame pasaulyje.

Apie filmą

Ką tik iš kalėjimo paleistas Seiloras ir paauglė Lulu – jauna įsimylėjėlių pora, bėganti nuo valdingos merginos motinos. Persekiojami samdomų žudikų ir policijos, bėgliai leidžiasi į Amerikos pietus, o kelyje jiems nutikusiuose siurrealiuose įvykiuose galima įžvelgti nuorodų ir į „Ozo šalies burtininką“. „Auksinę palmės šakelę“ pelniusi „Laukinė širdis“ – ekscentriška, romantiška komedija, kelio filmas, haliucinacija ir parodija tuo pat metu. Filmas sulaukė nemažai kritikos, tad šis apdovanojimas laikomas vienu iš prieštaringiausių Kanų istorijoje. 

Apie režisierių

David Lynch (g. 1946, JAV) – tapytojas, rašytojas ir muzikantas, laikomas vienu svarbiausių savo laikmečio kino kūrėjų. Lyncho debiutinis body horror filmas „Trintukagalvis“ atvėrė kelią jo tolesnėms, klasika tapusioms juostoms – „Malholando kelias“ ir, „Mėlynas aksomas“. Lyncho kinui būdingos vizijos, košmaro realybė, pasąmonės srautas, fantastikos ir nuaro elementai. Garsi kino kritikė Pauline Kael režisierių pavadino pirmuoju populiariu kiną kuriančiu siurrealistu. Šiandien Lynchas kuria trumpametražius filmus ir mini serialus, pavyzdžiui, kasdieniuose „Wheather Report“ epizoduose praneša orus.

Apie organizaciją

„Skalvijos“ kino centras – seniausias veikiantis Vilniaus kino teatras, pristatantis kino klasiką, europietišką kiną, rengiantis retrospektyvas ir teminius ciklus. Nuo 2003 m. centras organizuoja Vilniaus dokumentinių filmų festivalį (VDFF).


07 14 | 21:30 | 100% medvilnė (Cotton100%) | 2021 | Michael Borodin | Uzbekistanas, Vokietija | V | 68 min. | Pristato „Meno avilys“

Jelena – aktyvistė, kovojanti už medvilnės rinkėjų teises. Muhabbat – ūkininkė, kovojanti su kaimo gyvenimo sunkumais. Šiame filme lygiagrečiai pasakojamos Jelenos ir Muhabbat istorijos. Drauge su kamera sekame ūkininkės kasdienybę nuo lauko iki gimdymo namų, kur ji pasiima naujagimį anūką, nuo mečetės iki šventės namuose ir pakeliui atgal į laukus, kur po žeminančio kivirčo su pareigūnais ji turi pradėti rinkti medvilnę derliui dar nesubrendus. Jelenos gyvenimą vaizduojanti kūrinio dalis primena kelio filmą, žiūrovams ją sekant kasmetiniame kryžiaus žygyje prieš priverstinį darbą. Daugelis ją laiko ekstravagantiška figūra. Derliaus nuėmėjai mandagūs, dauguma jų tikriausiai net pritaria jos požiūriui. Vis dėlto matome, kad jiems stinga pasitikėjimo, Jelenos įniršis ir aistra juos verčia jaustis nepatogiai. Tačiau pati Jelena, regis, nekreipia dėmesio į šį entuziazmo trūkumą, ji – optimistė. Ji žino, kad jos laukia kelias ilgas, tačiau tiki, jog vieną dieną jai pavyks nugalėti valstybinę vergovės sistemą. Filmo herojės iš esmės skiriasi, jų pozicijos kone priešingos: Muhabbat tiki sunkiu darbu ir paklusimu taisyklėms, o Jelena simbolizuoja gryną protestą ir įniršį. Vienos aistra susitinka su kitos racionalumu ir tvirtumu, taip sukurpiant dviejų su neteisybe ir skurdu kovojančių stiprių moterų istoriją.

Apie režisierių

​​Michail Borodin gimė 1987 m. netoli Taškento, Uzbekistane. Filmus pradėjo kurti būdamas aštuoniolikos. 2020 m. persikėlė į Maskvą, kur gyvendamas kaip migruojantis darbininkas įsidarbino kurjeriu ir laisvai samdomu darbininku, kol galiausiai sulaukė galimybės įstoti į kino mokyklą. Baigęs studijas, Borodin pradėjo kurti ir režisuoti reklaminius bei muzikinius vaizdo klipus ir įkūrė savo prodiuserinę įmonę „Sneg“.


07 19 | 21:30 | Pavasarį / Navesni (In Spring) | 1929 | Mіkhail Kaufman |  USSR, Kyjivo kino studija VUFKU | V | 79 min. | Pristato „Meno avilys“ ir Nacionalinis Oleksandro Dovženko  centras | Seansas su gyva muzika

Ukrainos kino avangardas. Šie nebylaus kino laikotarpio filmai – tai ir eksperimentai, autonomišką kino kalbą steigę kūriniai, ir dokumentai, liudijantys Ukrainos transformaciją, lydimą sovietinės modernizacijos, industrializacijos ir kolektyvizacijos. Brolių Michailo Kaufmano ir Dziga Vertovo filmai svarbūs ne tik Ukrainos, bet ir pasaulio dokumentinio kino kūrimosi kontekste.

Programoje dviejų kino kūrėjų žvilgsniai susitinka prieštaringame Ukrainos laikmetyje, įprasmintame skirtingų erdvių (miesto ir kaimo), kultūrinių strategijų (ukrainizacijos ir sovietizacijos) ir būsenų (optimizmo ir tragizmo). Šia specialia programa norime pristatyti svarbius, tačiau svetur mažai žinomus Ukrainos kino kūrinius, vos prieš keletą metų Ukrainos visuomenei naujai pristatytus Ukrainos kino istorijos tyrėjų.

Filmus lydės gyvas Lietuvos atlikėjų muzikinis pasirodymas. Programa, kuri yra sudėtinė simpoziumo, skirto ankstyvam nebyliam kinui Centrinėje Rytų Europoje, dalis, sudaryta bendradarbiaujant su Nacionaliniu Oleksandro Dovženko centru (Kyjivas, Ukraina).

Programos kuratorės/iai: Anna Burdina, Lina Kaminskaitė-Jančorienė, Žygimantas Jančoras

Apie filmą

Nevaidybinis filmas „Pavasarį“ (1929) – Ukrainos avangardinio kino šedevras, pagal avangardinę „kino akies“ teoriją sukurtas Dzigos Vertovo brolio ir bendraautoriaus Mіchailo Kaufmano. Filme vaizduojamas 1929 m. Kijevas, šiandien beveik nežinomas. Kadrai, rodantys miesto pabudimą, jo gyvybės atsinaujinimą, dera su lyriniais atgimstančios gamtos vaizdais. Atidi Kaufmano kamera sustoja ties besišypsančiais vaikų veidais, lyriškai vaizduodama meilės prisipažinimą Kijevui. Filme „Pavasarį“ Kaufman pirmą kartą panaudojo „paslėptos kameros“ metodą.

Apie režisierių

Michail (Moisei) Kaufman buvo operatorius, dokumentinių filmų režisierius, fotografas ir išradėjas, grupės „Kinoks“ narys, režisieriaus Davido Kaufmano, geriau žinomo kaip Dziga Vertov, ir operatoriaus bei emigranto režisieriaus Boriso Kaufmano brolis. Iki 1920-ųjų pabaigos Kaufman ir Vertov sukūrė keletą filmų, kuriuose vizualizavo „Kinoks“ manifesto šūkius. 1927 m. VUFKU kvietimu jie persikėlė į Ukrainą, kur tarp brolių kilo konfliktas ir jų kūrybinė sąjunga nutrūko. Michail Kaufman ir toliau filmavo filmus VUFKU, surežisavo ir nufilmavo vieną lyriškiausių visų laikų filmų apie Kijevą „Pavasarį“ (1929 m.) ir filmą „Ypatinga kampanija“ (1931 m.), kuriame pavaizdavo kolektyvizacijos pažangą prieš pat Holodomoro tragediją.

Apie organizaciją

Nacionalinis Oleksandro Dovženko centras – didžiausias Ukrainos kino archyvas, kuriame sukaupta išsami kino kolekcija apima 7 tūkst. vaidybinių, dokumentinių, ukrainietiškų ir užsienio animacinių filmų bei tūkstančius archyvinių Ukrainos kino istorijos dokumentų. Dovženko centras pradėjo veikti 1994 m. didžiausios sovietinės Ukrainos kino spaustuvės (įkurtos 1948 m.) pagrindu/patalpose, o šiandien yra viena dinamiškiausių Ukrainos kultūros institucijų, plačiai atstovaujanti tarptautinę kino industriją. Dovženko centre veikia moderni kino saugykla su kontroliuojamu klimatu/kontroliuojama temperatūra, vienintelė Ukrainoje filmų spausdinimo laboratorija, kino muziejus, nefilmų archyvas, multimedijos biblioteka ir leidybos skyrius. Centre saugomas, populiarinamas, tiriamas ir Ukrainoje bei užsienyje platinamas nacionalinis kino palikimas.


07 21 | 21:30 | Aurora | 2018 | Bekzat Pirmatov | Kirgizija | N-13 |100 min. Pristato „Meno avilys“

Garsų televizijos laidų vedėją iš kantrybės išveda aistringas gerbėjas, vieniša vidutinio amžiaus moteris patiria pražūtingą vienos nakties nuotykį, o grupelė keistų jaunuolių teigia atkeliavę laiku iš 8-ojo dešimtmečio. Tai – tik keletas iš keistų, tamsiai komiškų scenarijų, vykstančių „Auroroje“ – puošniame sovietmečio kurorte, įsikūrusiame tarp idiliškų kalvų ir ežerų. Filme, kurio siužetas tevyksta vieną dieną, tačiau pateikiamas nelinijine pasakojimo struktūra, farso elementai persipina su socialiniais komentarais, žiūrovui pateikiant kerintis žvilgsnis į dabartinę Kirgiziją.

Apie režisierių

Bekzat Pirmatov – Kirgizijoje gimęs scenarijų autorius ir režisierius. Baigė Vadybos akademiją, vadovaujamą Kirgizijos prezidento. Autorius taip pat yra prodiuserinės studijos „Top Tash“ įkūrėjas ir generalinis direktorius.


07 26 | 21:30 | Gryna muzika pasaulyje (Raw Music International) | trumpi dokumentiniai filmai | Cyrus Moussavi | Ukraina, Irako Kurdistanas, Burma | V | 66 min. | Pristato Kirtimų kultūros centras 

Kirtimų kultūros centro pristatomo seanso „Gryna muzika pasaulyje“ (Raw Music International) programoje – iš Irano kilusio, šiuo metu Niujorke gyvenančio ir kuriančio filmų kūrėjo ir muzikinių artefaktų prodiuserio Cyrus Moussavi dokumentika. Parinktuose keturiuose trumpuose filmuose tyrinėjama pogrindžio muzika visame pasaulyje ir per garsą pasakoja socialinės, politinės, kultūrinės bei tapatybės istorijos.

Cyrus Moussavi – iraniečių kilmės amerikiečių filmų kūrėjas ir muzikinių artefaktų prodiuseris, šiuo metu įsikūręs Niujorke.

Moussavi  yra „Raw Music International“ – menininkų, filmų kūrėjų ir muzikantų kolektyvo, dokumentuojančio pogrindžio muzikos scenas visame pasaulyje – įkūrėjas. Jo filmai buvo rodomi tokiuose festivaliuose ir erdvėse kaip „Sundance“, „BAM CinemaFest“, „WOMEX“, „Anthology Film Archives“ ir „F.A.M.E. Fest Paris“. Jo kaip vaizdo įrašų žurnalisto darbai pristatyti „Time“, „Wall Street Journal“, „NBC News“ ir kt.

Cyrus Moussavi yra nepriklausomos įrašų kompanijos „Mississippi Records“, prodiusuojančios nepastebėtą muziką, bendrasavininkas. Jis užaugo tarp Ajovos ir Irano, studijavo ekonomiką bei filosofiją Kolumbijos universitete ir gavęs „Fulbright“ stipendiją vedė Irano migrantų istoriją Nyderlanduose.

Filmai

Raw Music Shorts List 1

Susidūrimai su pogrindžio muzika Kenijoje, Kambodžoje ir Mongolijoje.

Raw Music Ukraine (2014, rež. Cyrus Moussavi, DP Jacob Russell, Production Assistance Clara van Miert)

Kadrai iš 2014 m. – jauni nepriklausomi muzikantai Charkove ir Odesoje grumiasi su Rusijos invazija į Krymą bei rytus ir svarsto apie savo muziką bei ateitį didelio masto karo atveju.

Raw Music Iraqi Kurdistan (2014, rež. Cyrus Moussavi, DP Jacob Russell) 

Iraj – gatvės pardavėjas iš Irano, gyvenantis ir dirbantis Šiaurės Irake. Helly Luv – didžiausia Kurdistano popžvaigždė. Šiame trumpame filme jiedu sekami naviguojantys Kurdistano taikos ir klestėjimo momentuose. Kiti kadrai – ISIS užims Mosulą praėjus keliems mėnesiams po to, kai filmas buvo išleistas, ir vėl sustabdys gyvybę visame regione.

Raw Music Burma (2015, rež. Cyrus Moussavi, DP Jacob Russell)

Kelionė per rytinę Burmą (Mianmarą), dokumentuojanti etninių mažumų grupių muziką per trumpą optimizmo akimirką po demokratinių rinkimų ir atsivėrus kaimo vietovėms.

Apie organizaciją

Kirtimų kultūros centras – netradicinis kultūros centras, įsikūręs kultūrai pristatyti neįprastoje vietoje – industriniame Kirtimų rajone Vilniuje. Čia organizuojami nišiniai garso meno ir muzikos koncertai, vykdomos tarpdisciplininės edukacijos vaikams bei suaugusiems, vyksta kino seansai, parodos ir socialinės integracijos projektai. Centro vykdomai veiklai būdingas tarpdiscipliniškumas, eksperimentavimas ir platus požiūris į meno bei kultūros procesus.


07 27 | 21:30 | Persepolis | 2007 | Marjane Satrapi, Vincent Paronnaud | Prancūzija | N-13 | 85 min. | pristato „Skalvijos“ kino centras

„Skalvijos“ kino centras tradiciškai pristato kino klasikos filmus, atliepiančius vasarišką, bendruomenišką ir neformalią „Gilios upės tyliai plaukia“ peržiūrų dvasią. Šių metų programos filmai kalba apie individualumo kainą, sykiu pasakodami istorijas apie buvimą kartu – poroje, šeimoje ar visuomenėje, praėjusiame laike ar šiandieniniame pasaulyje.

Apie filmą

Iranietė Maržana su humoru pasakoja apie savo gyvenimą Teherane ir istorinį 9-ojo dešimtmečio Irano kontekstą. Nuo mažens mergaitė piktinosi neteisybe ir maištavo prieš šalies politinį režimą, ribojantį žmonių, ypač moterų, teises. Nespalvotas animacinis filmas – graži pamoka apie Vidurinius Rytus vaikams ir suaugusiems. 

Apie režisierę

Gimusi Irane ir šiuo metu Paryžiuje gyvenanti Marjane Astrapi (g. 1969) – grafinių romanų kūrėja ir režisierė. Dėstytojų padrąsinta ji ėmė piešti komiksus ir išleido autobiografinį romaną apie savo vaikystę tuometiniame Irane. Jos knygos „Persepolis“ ekranizacija Kanuose pelnė pagrindinį žiuri apdovanojimą. Šiandien režisierė yra sukūrusi penkis ilgametražius filmus, rašo knygas vaikams, jos iliustracijas ir tekstus spausdina „New York Times“ ir „New Yorker“ žurnalai.

Apie organizaciją

„Skalvijos“ kino centras – seniausias veikiantis Vilniaus kino teatras, pristatantis kino klasiką, europietišką kiną, rengiantis retrospektyvas ir teminius ciklus. Nuo 2003 m. centras organizuoja Vilniaus dokumentinių filmų festivalį (VDFF). 


07 28 | 21:30 | Iš Mariupolio kilusio kino kūrėjų kolektyvo „Free Filmers“– trumpųjų filmų programa (Short film programme by Free Filmers, a cinemovement and NGO from Mariupol ) | Sashko Protyah, Oksana Kazmina, Natasha Tseliuba, Yuliia Appen | V | 65 min. | pristato „Meno avilys“

Šis seansas sudarytas iš kelių organizacijos „Free Filmers“ atstovaujamų kūrėjų – Sashko Protyah, Oksanos Kazminos ir Natashos Tzeliubos – filmų. Peržiūra pradedama Protyah ir Kazminos TV dokumentika, skirta Rytų Ukrainos realybei ir kultūros kompleksiškumui pažinti, o pratęsiama poetiškais, atmosferiniais Protyah ir Tzeliubos kūriniais, leidžiančiais giliau patirti vaizduotės ir laisvo, dreifuojančio buvimo svarbą politiškai įkrautoje kasdienybėje. Svarbi tokios būties dalis – betarpiškas ir intymus čia gyvenančiųjų santykis su juos supančiais pramoniniais peizažais.

Filmai

Rytų Ukrainos dialogas (Eastern Ukrainian Dialogue) | Sashko Protyah ir Oksana Kazmina | TV dokumentika | Ukraina | 25 min.

Filme nagrinėjamos kultūrinio dialogo Rytų Ukrainos miestuose steigimo problemos ir galimybės. Filmavimo komanda analizuoja daugiakultūrinę regiono istoriją, kultūrinės savirealizacijos sunkumus ir bandymus paversti dialogą našesniu. Užuot pateikus tikslius atsakymus, filme bandoma sukurti erdvę nešališkai diskusijai apie Rytų Ukrainos kultūrą.

Khayt | Sashko Protyah | Ukraina | 8,44 min.

Tai – meninė spekuliacija apie 2068 m. Mariupolio miestą, kuriame didelė klestinčios miesto kultūros dalis buvo sukurtą Azovo graikų.

Mano Kosmosas (My Сosmos) | Natasha Tzeliuba | Ukraina | 10 min.

Režisierė grįžta į gimtąjį miestą ir pasakoja apie savo paauglystę Zaporožės rajone Kosmose. Ji bando apibūdinti, ką jai reiškia Kosmosas. Ar tai – savarankiška visata, ar trauminė patirtis? Rajonas ar pojūtis?

Jūra. Vėjas. WTF (Sea. Wind. WTF ) Sashko Protyah | Ukraina | 12 min.

Apleistas namas ant jūros kranto, +10°C, vienas apniukęs dangus ir viena vaizdo kamera trims.

Greitieji traukiniai, sulėtinkit tempą ir išnykit (High Speed Trains Slow Down and Vanish) | Sashko Protyah | Ukraina | 9 min.

Kontempliacija apie garsą ir tylą, įkvėpta Kralovanio (miestelio ir to paties pavadinimo grupės).

Apie organizaciją

„Free Filmers“ yra kino judėjimas ir NVO iš Mariupolio, Ukrainos. Jų pagrindiniai tikslai:

  • kurti kuo budresnius ir tikrovei jautresnius filmus, kuriuose susitelkiama į žmogaus gyvenimą ir kovą už lygybę bei laisvę;
  • skatinti nepriklausomą kino kūrimą ir pilietines iniciatyvas politinio meno srityje;
  • priešintis kolonijinei politikai, imperializmui, kapitalizmui ir patriarchatui.

Apie režisieres|ius

Sashko Protyah – nepriklausomas režisierius ir mokytojas, Zaporožė/Mariupolis

Oksana Kazmina – nepriklausoma menininkė, režisierė ir pedagogė, Sirakūzai/Kijevas

Natasha Tzseliuba – menininkė, performerė ir kuratorė, Čerkasai/Zaporožė

Yuliia Appen – dizainerė ir fotografė, Kijevas.


08 02 | 21:00 | Afazija (Aphasia) | 2019 | Jelena Juresa | Kroatija, Belgija | N-13 | 80 min. | Pristato Kauno menininkų namai

2020 m. Kauno menininkų namų inicijuota programa „Mokumentai“ – videomeno ir vizualiai konstruojamus pasakojimus analizuojančių dokumentinių filmų sklaidos projektas. Jau dvejus metus sėkmingai vykstanti programa ir vėl bus skirta kūrėjams ir kino mėgėjams, besidomintiems kinu, politiškai angažuotu naratyvu bei vaizdų filosofija.

Programa siekiama paskatinti naujų metodų ieškojimus kuriant videomeną ir kritiškai pažvelgti į dominuojančius naratyvus bei konvencines jų interpretacijas.

Apie filmą

Ilgametražiame filme-esė „Afazija“ nagrinėjama atminties ir užmaršties politika, įrašyta į socialinius bei istorinius kontekstus. Trijuose skyriuose Afazija aptinka galios pozicijų, rasizmo, neteisybės ir smurto giją, kilusią iš Belgijos kolonializmo, Austrijos antisemitizmo bei žiaurumų Bosnijoje Jugoslavijos karų metu. Filme tyrinėjama, kaip nuolat kartojami kolektyviniai nusikaltimai atspindi socialines ir politines konsteliacijas, atskleidžiančias už nacionalinių valstybių bei nacionalinių tapatybių ribų slypinčias konstrukcijas. 

Apie režisierę

Jugoslavijoje gimusi menininkė ir kino kūrėja Jelena Jureša gyvena ir kuria Belgijoje. Savo filmuose, fotografijos darbuose ir videoinstaliacijose Jureša nagrinėja kultūrinio tapatumo, lyties, atminties ir pamiršimo politikos bei kolektyvinio smurto problemas. Ji nepaliaujamai kvestionuoja istorinius ir politinius pasakojimus ir bando dekonstruoti mūsų idėjas apie tai, kas yra tiesa.

Apie organizaciją

Kauno menininkų namai (KMN) – Kauno miesto profesionaliųjų menų centras, vykdantis kultūrinę veiklą, plėtojantis šiuolaikinio meno sklaidą, organizuojantis ir visuomenei pristatantis kultūrines programas. KMN prodiusuoja kultūros ir meno turinį, koordinuoja miesto kultūros informaciją, taip pat veikia kaip mediatorius tarp miesto savivaldybės ir kultūros operatorių bei jų auditorijų.


08 03 | 21:00 | Vasaros stovyklos metu sukurti filmai (Summer Camp Shorts) | V | Pristato „Skalvijos“ kino akademija

Kūrybinės SKA kino stovyklos rezultatai – jūsų akims ir ausims. Išvysite, ką SKA studentai sukūrė Nidoje, pavertę ją didele filmavimo aikštele ir pirmą kartą prisilietę prie kino juostos. Kiną studijuoti norintys vyresniųjų klasių moksleiviai renginio metu galės susipažinti su SKA bendruomene, užduoti klausimus ir išgirsti atsakymus.

„Skalvijos“ kino akademija arba tiesiog SKA – antrieji namai kiną mylintiems ir jį kurti norintiems 15-18 m. moksleiviams. 2007 m. „Skalvijos“ kino centro įkurta akademija augina jaunąją kino kūrėjų kartą. Patirtis studijuojant SKA, įgytos teorinės ir praktinės žinios tampa debiutiniais trumpametražiais filmais – pirmaisiais žingsniais į plačiuosius kino vandenis.


08 04 | 21:00 | „Jaunųjų programerių“ atrinkti filmai (Films selected by Young Programmers) | V | Pristato „Meno avilys“ ir „Moving Cinema“

Jaunieji programeriai  – „Meno avilio” ir tarptautinio kino edukacijos projekto „Moving Cinema“ iniciatyva. Šią vasarą tęsime pažintį su specialiuoju „Moving Cinema” filmų katalogu, kuriame dera klasika ir šiuolaikinis kinas. Visi į katalogą įtraukti filmai ir jų kūrėjai (pvz., Pedro Costa, Jean-Pierre ir Luc Dardenne, Carla Simón, Agnès Varda bei kt.) – žiūrėti, įvertinti ir pamėgti projekte dalyvaujančio jaunimo iš skirtingų Europos šalių. Europietiško kino peržiūrą papildysime lietuviško kino seansu, siekdami vystyti dialogą tarp Lietuvos ir kitų Europos šalių kūrėjų bei žiūrovų.

Nuo 2014 m. tarptautinis kino edukacijos projektas „Moving Cinema“ siekia supažindinti jaunimą su Europos kino įvairove, ugdyti atidų ir jautrų žvilgsnį į supančią aplinką bei pasiūlyti kiną kaip vieną iš saviraiškos būdų. Lietuvoje projektui atstovauja VšĮ „Meno avilys”. 


08 09 | 21:00 | Mano babuška: ukrainietiškų tapatybių paieškos  (My Babushka: Searching for Ukrainian Identities) | 2001 | Barbara Hammer | JAV | V | 53 min. | Pristato Vilniaus queer festivalis „Kreivės“

Tyrinėdama savo šeimos šaknis ir vedama natūralaus smalsumo, amerikiečių eksperimentinio ir queer kino legenda Barbara Hammer 2000 m. nukeliavo į Ukrainą. Permainų krečiamoje šalyje kamerą ji nukreipė į aštrius, dar tik pradedančius kilti visuomenės klausimus – pilietines laisves ir kultūrinius skirtumus, homofobiją ir antisemitizmą, ekonominį nuosmukį bei feminizmą. Hammer atranda, kad seni politiniai, socialiniai ir kultūriniai barjerai griūva, bet nėra pakeičiami niekuo nauju. Šioje suirutėje siaučiant kovoms dėl fiksuotų atskaitos taškų įtvirtinimo, Hammer ieško asmeninių ir kolektyvinių tapatybių, kurių klausimas, prabėgus daugiau nei dviem dešimtmečiams po šio dokumentinio filmo pasirodymo, visu aštrumu vėl iškyla Rusijos invazijos fone. 

Apie režisierę

Barbara Hammer (1939-2019) buvo JAV feministė, režisierė, viena iš lesbiečių kino pionierių. Per penkis kūrybos dešimtmečius ji sukūrė beveik šimtą eksperimentinių filmų, kuriuose tiria tapatybes, kūnus, seksualumą ir istorijas, glūdinčias tarp šių įelektrintų vardiklių. Gausi Hammer filmografija aprėpia 7-ojo dešimtmečio hipių eksperimentus Kalifornijoje, radikalias, kreivas dokumentikas, ironiškas biografijas ir intymius pasakojimus.

Apie organizaciją

Vilniaus queer festivalis „Kreivės“ yra 2014 m. startavusi kultūrinė ir socialinė iniciatyva. Sekdama ankstesnėmis ir bendradarbiaudama su kitomis kreivomis iniciatyvomis, ji kuria erdvę filmų peržiūroms, renginiams ir bendravimui. 9-osios „Kreivės“ vyks rugsėjo 7-11 d. Vilniuje.


08 10 | 21:00 | Viens ir du (Yi Yi) | 2000 | Edward Yang | Taivanas | N-13 | 173 min. | Pristato „Skalvijos“ kino centras

„Skalvijos“ kino centras tradiciškai pristato kino klasikos filmus, atliepiančius vasarišką, bendruomenišką ir neformalią „Gilios upės tyliai plaukia“ peržiūrų dvasią. Šių metų programos filmai kalba apie individualumo kainą, sykiu pasakodami istorijas apie buvimą kartu – poroje, šeimoje ar visuomenėje, praėjusiame laike ar šiandieniniame pasaulyje.

Apie filmą

„Viens ir du“ – vienos Taipėjuje gyvenančios šeimos gyvenimo kronika pasauliui žengiant į XXI-ąjį amžių. Kiekvienas šeimos narys atsiduria ties savotiška savo gyvenimo riba ir mėgina rasti atsakymus į sudėtingus klausimus; kad ir jaunasis Jang Jangas, režisieriaus alter ego, nusprendęs fotografuoti žmonių pakaušius norėdamas parodyti jiems nematomą realybės pusę. Tarp slapstick komedijos ir liūdesio melodramos balansuojantis filmas – savotiška miesto simfonija su viena kitą keičiančiomis veikėjų temomis, įvairiais ritmais ir pasikartojimais. 

Apie režisierių

Edward Yang (1947–2007, CN) reikšmingai prisidėjo prie Naujojo Taivano kino susiformavimo 9-ajame dešimtmetyje. Šios bangos autoriai siekė skatinti sąmoningą domėjimąsi taivanietiška kultūra, priešintis cenzūrai, atitolti nuo pramoginių filmų. Lyriškame Yango kine pagrindine tema tampa urbanizacijos procesai ir šeimų portretai, atspindintys besikeičiančią Taivano visuomenę.

Apie organizaciją

„Skalvijos“ kino centras – seniausias veikiantis Vilniaus kino teatras, pristatantis kino klasiką, europietišką kiną, rengiantis retrospektyvas ir teminius ciklus. Nuo 2003 m. centras organizuoja Vilniaus dokumentinių filmų festivalį (VDFF). 


08 11 | 21:00 | „Jaunųjų programerių“ atrinkti filmai (Films selected by Young Programmers) | V | Pristato „Meno avilys“ ir „Moving Cinema“

Jaunieji programeriai  – „Meno avilio” ir tarptautinio kino edukacijos projekto „Moving Cinema“ iniciatyva. Šią vasarą tęsime pažintį su specialiuoju „Moving Cinema” filmų katalogu, kuriame dera klasika ir šiuolaikinis kinas. Visi į katalogą įtraukti filmai ir jų kūrėjai (pvz., Pedro Costa, Jean-Pierre ir Luc Dardenne, Carla Simón, Agnès Varda bei kt.) – žiūrėti, įvertinti ir pamėgti projekte dalyvaujančio jaunimo iš skirtingų Europos šalių. Europietiško kino peržiūrą papildysime lietuviško kino seansu, siekdami vystyti dialogą tarp Lietuvos ir kitų Europos šalių kūrėjų bei žiūrovų.

Nuo 2014 m. tarptautinis kino edukacijos projektas „Moving Cinema“ siekia supažindinti jaunimą su Europos kino įvairove, ugdyti atidų ir jautrų žvilgsnį į supančią aplinką bei pasiūlyti kiną kaip vieną iš saviraiškos būdų. Lietuvoje projektui atstovauja VšĮ „Meno avilys”. 


08 16 | 21:00 | „Banguoja“ naktinė perklausa | V | pristato audiofestivalis „Banguoja“

Audiofestivalis „BANGUOJA“ atvilnija į Patiltę! Naktinės perklausos po Liubarto tiltu metu pristatysime festivalio trumpųjų audiokūrinių programą. Tylų upės srovenimą papildys tikros intymios istorijos apie mus supantį pasaulį, meilę, maištą ir patirtis, kurių neįmanoma apibūdinti žodžiais. Tarptautinių ir vietos garso menininkų darbų klausysimės originalo kalbomis, o kūrinių subtitrai lietuvių kalba tirps su naktimi susiliejančiose projekcijose. 

Renginio metu skambės audiokūriniai iš Ukrainos, Suomijos, JAV, Australijos, Lenkijos, Lietuvos, Olandijos ir Belgijos. Tarp jų – garso menininkų Axel Kacoutié, Sayre Quevedo, Adomo Zubės ir kitų kūrėjų darbai. 

Apie organizaciją

„BANGUOJA“ – pirmasis audiofestivalis Lietuvoje, kuriuo siekiama populiarinti audio dokumentikos žanrą. 2022 m. rugpjūčio 16-28 d. antrą kartą vyksiančio renginio centre – tarptautinė radijo dokumentikos ir tinklalaidžių programa, sudaryta iš keliolikos kruopščiai atrinktų užsienio bei vietos menininkų kūrinių. Festivalio metu įvyks jau antroji virtuali konferencija, skirta pradedantiesiems ir patyrusiems audioturinio kūrėjams, bei naktinės perklausos po atviru dangumi. Pirmąsyk vyks mentorystės programa, kurios dalyviai kurs trumpus audiopasakojimus kartu su vietos garso menininkais. Organizatorius – „Napatogus kinas“.


*Tarptautinis simpoziumas „Kino gimimas ir imperijos ribos Vidurio-Rytų Europoje“ papildo programą „Ukrainos avangardinis kinas“, kurią sudaro gyva muzika įgarsinami filmai „Ypatinga kampanija“, „Vienuoliktieji“ ir „Pavasarį“. Simpoziumas vyks liepos 5 d. 10–14.30 val. Sinematekoje (A. Goštauto g. 2, Vilnius). Dalyvavimas su registracija.


Visi Gilios upės tyliai plaukiarenginiai nemokami. Filmai rodomi originalo kalba su lietuviškais, angliškais ir ukrainietiškais subtitrais.


Organizuoja | Meno avilys

Partneriai | Šiuolaikinės muzikos ansamblis „Synaesthesis“, Nacionalinis Oleksandro Dovženko  centras, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, „Skalvijos“ kino centras, Kauno menininkų namai, Kirtimų kultūros centras, „Skalvijos“ kino akademija, audiofestivalis „Banguoja“, Vilniaus queer festivalis „Kreivės“

Informacinis partneris – LRT

Finansuoja – Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos kino centras, Vilniaus savivaldybė, AGATA

Renginys yra www.700vilnius.lt programos dalis.


EN

A series of summer film screenings DEEP RIVERS RUN SILENT

Organized by the media education and research center Meno avilys, the third edition of free film screenings DEEP RIVERS RUN SILENT kicks off on June 29th and lasts until August 16th. There will be 20 screenings in total this summer in the unique space under the Liubartas Bridge, in the “audience lodge” created by sculptors Andrius Labašauskas and Rytis Urbanskas.

The troubling current realities, such as the pandemic, climate crisis, migration, and war in Ukraine, have led to a fragmentation of society, fears of the disappearance of traditions, and highlighted the issues related to changing identities and values: Where do we come from? Who are we? Who do we want to be?

In the program created by three curators from Meno avilys – Karolis Žukas, Gerda Paliušytė, and Lina Kaminskaitė – this thematic line of identity issues unfolds in three directions: silent cinema, avant-garde films from Ukraine, and unconventional Central Asian cinema.

To further consolidate the community of film lovers, the curatorial program is supplemented with films by other organizations that respond to this year’s thematic guidelines. There will be screenings organized by Skalvija Cinema Center, Skalvija Film Academy, Vilnius Queer Festival “Kreivės,” Kaunas Artists’ House, Kirtimai Cultural Center, Moving Cinema, and Banguoja Audio Festival.

PROGRAMME

JUNE

06 29 | 21:30 | Cowards Bend the Knee | 2003 | Guy Maddin | Canada | 16+ | 60 min | Presented by Contemporary Music Ensemble “Synaesthesis” and Meno avilys | Film screening + live music

Adapted from a ten-part peephole installation, Cowards Bend the Knee is jam-packed with enough kinetically photographed action to seem like a never-ending cliffhanger. In this twisted and poisoned wish fulfillment, the mythomaniacal Maddin casts “himself” (actually, Darcy Fehr) as a hockey sniper made lily-livered by mother and daughter femme fatales, and resurrects his father as the team’s radio broadcaster and his own romantic antagonist. Set in a shadow-suffused hockey arena and a Mabuse-like beauty salon/abortion clinic, the plot drips with Grecian formula, as sordid family secrets spawn unintentional murder most foul.

About the Director

Guy Maddin is a Canadian screenwriter, director, author, cinematographer and film editor of both features and short films, as well as an installation artist, from Winnipeg, Manitoba. His most distinctive quality is his penchant for recreating the look and style of silent or early-sound-era films. Since completing his first film in 1985, Maddin has become one of Canada’s most well-known and celebrated film-makers.


06 30 | 21:30 | The River | 2018 | Emir Baigazin | Kazakhstan, Norway, Poland | 13+ | 113 min | Presented by Meno avilys.

On the vast plains of rural Kazakhstan, Aslan is tasked by his strict and often absent father to supervise his four younger brothers. Their sheltered world, composed of flat symmetrical compositions in austere shades of bone and beige, revolves around a disciplined routine of tending to crops, feeding livestock and preparing bricks out of wet mud. When their outlandish cousin visits, bringing with him a wireless gadget that casts a spell over them, the old rhythms of their world are upended forever. A surreal and calculated coming-of-age story, Emir Baigazin deftly presents an unsettling fable of power and paternalism within the microcosm of a family.

About the Director

Born in 1984 in Alga Province in Kazakhstan, Emir Baigazin studied at the Kazakh National Academy of Arts in Almaty, majoring in film direction and cinema. In September 2007, he studied in the Asian Film Academy (AFA) at the Busan International Film Festival. In February 2008, he participated in the Berlinale Talent Campus at the 58th Berlin International Film Festival. Baigazin is a member of the Asian Pacific Screen Awards (APSA) Jury.


JULY

07 01 | 21:30 | North African Short Film Programme | Presented by Meno avilys.

This is the final screening of the Middle East and North Africa Women Filmmakers’ Film Programme „Between Past and Future“, interweaving science fiction, Arabfuturism and magical realism and focusing on the themes of migration and climate crisis. In response to the unstable present, the films create alternative realities that try to imagine the future and open up space for new ideas and possibilities.

Films

Before I Forget | 2018 | Mariam Mekiwi | Egypt, Germany | G | 27 min

A science-fiction story set in an indistinct coastal region, between land and sea, above and below water. El Captain disappears, one of his disciples takes a journey in the ocean to cut off the internet cable, the water level is rising, an amphibian woman appears at the shore looking for her mother, and the memories of two women in a ward intertwine. Scientist Dr. Sharaf is trying to congregate all of them – the members of the secret society of amphibians – in an attempt to save the world.

About the Director

Mariam Mekiwi is a film editor and filmmaker from Alexandria and currently based in Berlin, where she is an associate fellow of the Graduate School of Arts and Sciences at the University of the Arts in Berlin UdK with her feature film project EL Markebba EL OMM – mothership. She completed her MFA at the University of the Arts in Hamburg HfBk in 2017. Her film Before I forget premiered at the Berlinale in 2018 and was nominated for the FIRST STEPS AWARDS in the same year. Her work circulated in various film festivals and art venues like the Sharjah film platform, Oberhausen film festival, Contemporary Image Collective Cairo CIC, Haifa Independent film festival, Hamburger Museum für Kunst und Gewerbe among others.

Party on the CAPS | 2018 | Meriem Bennani | Morocco | G | 26 min

In a world where teleportation has replaced planes, a wacky crocodile named Fiona tells of life on the CAPS, an island-turned-refugee-camp for illegal immigrants caught mid-teleportation. Themes of displacement, biotechnology and privacy are evoked through the augmented reality of a raucous birthday party in the Moroccan quarter of the CAPS. Mixing the languages of reality TV, advertising, documentary and high-end commercial aesthetics, Bennani explores the potential of storytelling through magical realism and humour.

About the Director

Meriem BennanI (1988, Morocco) is a multimedia artist based in New York. She received her education at Cooper Union in Manhattan and École Nationale Supérieure des Arts Décoratifs in Paris. She blends reality TV, advertising, documentary, phone footage and commercial aesthetics to create short films, multi-channel installations, drawings and animations. Solo exhibitions of her work have been organised at MOMA, Art Dubai as well as The Kitchen in New York.

What things may come | 2019 | Marianne Fahmy | Egypt, Germany | G | 13 min

After the great flood of the delta, a future oceanographer tells the story of the people’s relocation to the confidential camps in the saharan desert. As the prophecy by Proteus God of the sea speaks of the cosmic change, science will cope with it.

About the Director

Marianne lives and works in Alexandria, Egypt. She gained her BA in Painting before studying at Mass Alexandria Independent Art Programme in 2016. Marianne works with installation and film. Her focus is on narratives of people, architecture and language, where she finds possibility for creative additions that transform prescribed conventional narratives into a boundless by time artwork. In conversation with scientists and urban planners, she adds credibility to the fabricated narratives she creates, where she combines science, historical events and myth to imagine a future society to come.


07 05 | 21:30 | Nebuvalyi Pokhid (Unprecedented Campaign) | 1931 | Mіkhail Kaufman | USSR, Kyiv Film Studio Ukrainfilm | G | 71 min | Presented by Meno avilys and the Oleksandr Dovzhenko National Center | Film screening + live music + *International Symposium “The Birth of Cinema and the Imperial Boundaries in Central and Eastern Europe”

Avant-garde Ukrainian Cinema. These films from the silent cinema era are both experiments—works establishing an autonomous cinematic language—and documents of Ukraine’s transformation under Soviet modernisation, industrialisation and collectivisation. The films of brothers Mikhail Kaufman and Dziga Vertov are important not only in the context of Ukrainian documentary filmmaking, but also in the global one.

In the programme, the two filmmakers’ gazes meet in the controversial Ukrainian era, here revealed by documenting different spaces (urban and rural), different cultural strategies (Ukrainisation and Sovietisation) and contradictory inner states (optimism and tragedy). With this special programme, we want to present important yet little-known works of Ukrainian cinema, newly introduced to the Ukrainian public only a few years ago by scholars of Ukrainian cinema history and given a special contemporary musical interpretation by one of the most prominent composers of Ukrainian cinema, Anton Baibakov.

The films will be accompanied by a live musical performance by the composer and musicians from Ukraine. The programme, which is part of a symposium on early silent cinema in Central Eastern Europe, was prepared in cooperation with the National Oleksandr Dovzhenko Centre (Kyiv, Ukraine).

Programme Curators: Anna Burdina, Lina Kaminskaitė-Jančorienė, Žygimantas Jančoras

About the Film

Unprecedented Campaign is a constructivist documentary Ukrainian Soviet film about the movement for rural development, within the bounds of which 25 000 workers were sent to villages by The Communist Party in 1929. It was shot at the huge Нihant sovkhoz (Soviet farm), the Kharkiv Tractor Factory, and the Black Sea Fleet in Sevastopol. This is a paradoxical film, which depicts a village in a way more common to city representation. In spite of its completely propagandistic approach, the film combines Kinok`s industrial enthusiasm with the pantheistic softness of Dovzhenko’s movies.

About the Director

Mikhail (Moisei) Kaufman was a cameraman, documentary director, photographer and inventor, a member of the Kinoks Group, the brother of the director David Kaufman, better known as Dziga Vertov, and the cameraman and émigré director Boris Kaufman. By the late 1920s, Kaufman and Vertov had made a number of films that visualised the slogans of the Kinoks’s manifesto. They accepted VUFKU invitation and in 1927 moved to work in Ukraine, where the brothers had a conflict and their creative alliance broke up. Mikhail Kaufman continued to shoot films at VUFKU. He created, directed and shot one of the most lyrical films about Kyiv, In Spring (1929), and later Unprecedented Campaign (1931), depicting the advancement of collectivisation right before the tragedy of Holodomor.

About the Organisation

The Oleksandr Dovzhenko National Centre (Dovzhenko Centre) is the largest Ukrainian film archive with an extensive collection that includes 7,000 feature films, documentaries, Ukrainian and foreign animated films and thousands of archival records from the history of Ukrainian cinema. Dovzhenko Centre was launched in 1994 based on the largest Soviet Ukrainian film printing factory (founded in 1948), and today it is one of the most dynamic cultural institutions in Ukraine that can boast a wide international representation in the film industry. Dovzhenko Centre acts as an umbrella for a modern climate-controlled film vault, the only film printing laboratory in Ukraine, a Cinema Museum, a non-film archive, a multimedia library and a publishing department. It stores, promotes, researches, and distributes the national film legacy in Ukraine and abroad.


07 07 | 21:30 | Rhythms of Lost Time + The Haunted | G | Presented by Meno avilys

Rhythms of Lost Time | 2021 | Anisa Sabiri | Tajikistan | 45 min

In Tajikistan’s mountainous province of Badakhshan, music is deeply embedded in people’s lives—present in everyday agricultural activities, as well as significant events like weddings and funerals. A celebration of its infinitely regenerative nature, this ethnographic documentary captures how Tajik music has both transcended and subverted political and cultural boundaries of the region, including Zoroastrian, Soviet, Islamic, and capitalist influences. Seen as contradicting state narratives at different times in its history, whether Soviet secularism or current laws which ban elaborate ritual ceremonies, Tajik music and its players have learned to conceal, disguise or rebrand in order to survive. An artful blend of narration, interviews, and musical performances, Rhythms of Lost Time presents the endurance of these ancient musical rituals across centuries, owing to its shapeshifting ability to oscillate multiple identities and Histories.

About the Director

Anisa Sabiri was born in 1991 in Dushanbe, Tajic republic. Since childhood, she wrote poems and stories, dreaming to be a director. After school, at the insistence of her parents, she entered the Moscow University of the Ministry of the Internal Affairs and graduated with honours in the rank of a senior lieutenant. Sabiri worked as a tourist guide for several years, a job that also allowed her to have time for independent literature writing and photography. In 2016, she entered The Moscow School of New Cinema, the workshop of Fred Kelemen and Irakliy Kvirikadze.

The Haunted | G | 2017 | Saodat Ismailova | Uzbekistan, Norway | 25 min

The Turan tiger, a majestic symbol of the Central Asian landscape, has been extinct for several decades, but it lives on as a sacred symbol in the collective imagination of the local population. In her captivating film essay, Ismailova pays homage to this animal as she shows how firmly bound it is, in people’s minds, to the region’s history. The tiger is a spectre that emerges from the darkness and disappears again, the landscape is like a network of ruins buried under layers of the past. The collage of visual and audio fragments, accompanied by the filmmaker’s passionate commentary, shows that “real” history cannot be separated from shared ideas and dreams.

About the Director

Saodat Ismailova (b. 1981, Tashkent) is a filmmaker and artist who came of age in the post-Soviet era in Central Asia. She graduated from Tashkent State Art Institute in Uzbekistan and Le Fresnoy, National Studio of Contemporary Arts in France. Her films and video installations have been presented in the Venice Biennale , Berlinale International Film Festival, Rotterdam International Film Festival, CPH DOX, Centre Pompidou (Paris), Kunstenfestivaldesarts (Brussels), and Parasite (Hong Kong). Her stage work has appeared at New York’s Brooklyn Academy of Music, Musée de quai Branly (Paris), and other venues around the world. Ismailova’s work will be presented in documenta fifteen, 2022. Her works are also included in the collections of Amsterdam’s Stedelijk Museum and the Centre Pompidou, Paris.


07 12 | 21:30 | Odynadtsiatyi (The Eleventh Year) | 1928 | Dziga Vertov | USSR, Kyiv Film Studio VUFKU | G | 59 min | Presented by Meno avilys and the Oleksandr Dovzhenko National Center | Film screening + live music

Avant-garde Ukrainian Cinema. These films from the silent cinema era are both experiments—works establishing an autonomous cinematic language—and documents of Ukraine’s transformation under Soviet modernisation, industrialisation and collectivisation. The films of brothers Mikhail Kaufman and Dziga Vertov are important not only in the context of Ukrainian documentary filmmaking, but also in the global one.

In the programme, the two filmmakers’ gazes meet in the controversial Ukrainian era, here revealed by documenting different spaces (urban and rural), different cultural strategies (Ukrainisation and Sovietisation) and contradictory inner states (optimism and tragedy). With this special programme, we want to present important yet little-known works of Ukrainian cinema, newly introduced to the Ukrainian public only a few years ago by scholars of Ukrainian cinema history and given a special contemporary musical interpretation by one of the most prominent composers of Ukrainian cinema, Anton Baibakov.

The films will be accompanied by a live musical performance by the composer and musicians from Ukraine. The programme, which is part of a symposium on early silent cinema in Central Eastern Europe, was prepared in cooperation with the National Oleksandr Dovzhenko Centre (Kyiv, Ukraine).

Programme Curators: Anna Burdina, Lina Kaminskaitė-Jančorienė, Žygimantas Jančoras

About the Film

The Eleventh Year is the first of three avant-garde films made by Dziga Vertov and his brother, cameraman Mikhail Kaufman, in Ukraine on the basis of the newly opened VUFKU Kyiv Film Studio. Dedicated to the success of the first five years in Donbas, the film tells the story of accelerated industrial modernisation of eastern Ukraine, which resulted in the transformation of an agricultural country into an industrial one. The Eleventh Year is Vertov’s first experiment in implementing his programme of developing a specific film language, separate from the language of theatre and literature, in which the camera would directly capture the raw matter of life. This programme was fully implemented by Vertov in his next Ukrainian film, Man With a Movie Camera (1929).

About the Director

Dziga Vertov (Davyd Abeliovych (Denys Arkadiiovych) Kaufman) was one of the most distinguished Russian and Ukrainian avant-garde directors, a pioneer of the documentary film. His filmmaking career began in 1917 when, invited by his friend Mikhail Koltsov, he began to work at the Moscow Film Committee administration. Vertov substantiated his role of a “documentary director” in 1922, when he and his colleagues created the movement of Kinoks. In 1927, Vertov was fired from Sovkino and invited by VUFKU to Ukraine, where during next three year he finished his three prominent works The Eleventh Year (1928), Man with a Movie Camera (1929) and Enthusiasm: The Symphony of Donbass (1930).

About the Organisation

Mikhail (Moisei) Kaufman was a cameraman, documentary director, photographer and inventor, a member of the Kinoks Group, the brother of the director David Kaufman, better known as Dziga Vertov, and the cameraman and émigré director Boris Kaufman. By the late 1920s, Kaufman and Vertov had made a number of films that visualised the slogans of the Kinoks’s manifesto. They accepted VUFKU invitation and in 1927 moved to work in Ukraine, where the brothers had a conflict and their creative alliance broke up. Mikhail Kaufman continued to shoot films at VUFKU. He created, directed and shot one of the most lyrical films about Kyiv, In Spring (1929), and later Unprecedented Campaign (1931), depicting the advancement of collectivisation right before the tragedy of Holodomor.

About the Organisation

The Oleksandr Dovzhenko National Centre (Dovzhenko Centre) is the largest Ukrainian film archive with an extensive collection that includes 7,000 feature films, documentaries, Ukrainian and foreign animated films and thousands of archival records from the history of Ukrainian cinema. Dovzhenko Centre was launched in 1994 based on the largest Soviet Ukrainian film printing factory (founded in 1948), and today it is one of the most dynamic cultural institutions in Ukraine that can boast a wide international representation in the film industry. Dovzhenko Centre acts as an umbrella for a modern climate-controlled film vault, the only film printing laboratory in Ukraine, a Cinema Museum, a non-film archive, a multimedia library and a publishing department. It stores, promotes, researches, and distributes the national film legacy in Ukraine and abroad.


07 13 | 21:30 | Wild at Heart | 1990 | David Lynch | USA | 13+ | 125 min | Presented by Skalvija Cinema Center

The Skalvija Cinema Centre traditionally presents classic films, reflecting the summery, communal and informal spirit of the Deep Rivers Run Silent screenings. The films in this year’s programme speak about the price of individuality, at the same time telling stories of being together—as a couple, in a family or in society, in a bygone era or in today’s world.

About the Film

Recently released ex-prisoner Sailor and teenager Lulu are a couple of young lovers on the run from the girl’s imperious mother. Pursued by contract killers and the police, the fugitives set off for the American South, with surreal events along the way including references to The Wizard of Oz. Winner of the Palme d’Or, Wild at Heart is an eccentric romantic comedy, a road movie, a hallucination and a parody at once. The film has received a fair amount of critique, so the aforementioned award is considered one of the most controversial in the history of Cannes. 

About the Director

David Lynch (b. 1946, US) is a painter, writer and musician considered one of the most important filmmakers of his time. Lynch’s debut body horror film Eraserhead led the way to his subsequent works Mulholland Drive and Blue Velvet, which have now become classics. Lynch’s films are characterised by visions, the reality of nightmares, stream subconsciousness, elements of fantasy and the noir. The renowned film critic Pauline Kael deemed the director the first popular surrealist filmmaker. Today, Lynch makes short films and mini-series, such as the daily episodes of Weather Report.

About the Organisation

The Skalvija Cinema Centre is the oldest functioning cinema in Vilnius, presenting classics, European cinema, retrospectives and thematic series. Since 2003 it has also been organising the Vilnius Documentary Film Festival (VDFF).


07 14 | 21:30 | Cotton100% | 2021 | Michael Borodin | Uzbekistan, Germany | G | 68 min | Presented by Meno avilys

Yelena is an activist fighting for the rights of cotton pickers. Muhabbat is a farmer struggling with the hardships of rural life. The film is a parallel narration of the stories of Yelena and Muhabbat. We follow the farmer through her everyday routine from the field to the Maternity Home where she picks up her newborn grandson, from the Mosque to the feast at her house and then to the field again, where, after a humiliating quarrel with the officials, she has to start picking cotton before the crop is fully ripe. Yelena’s part of the film is almost like a road movie, as we follow her on the annual crusade against forced labour. Many see her as an extravagant figure. The pickers are polite, most of them probably even share her vision. Still, we see that there’s little trust in them, confronting her rage and passion makes them uncomfortable. It seems that Yelena doesn’t really pay attention to this lack of enthusiasm, she is an optimist. She knows that her way is long and believes that one day she will win over the state slavery system. Our heroines are very different, their stances are almost opposite: Muhabbat believes in hard work and obedience to the rules, while Yelena represents pure protest and rage. The passion of one meets the reason and firmness of another, composing a story of two strong female characters coping with injustice and poverty.

About the Director

Mikhail Borodin was born near Tashkent, Uzbekistan in 1987. He began making films when he was 18. In 2020, he moved to Moscow where, living as a migrant worker, he found work as a delivery guy and an odd-job man before finally getting the chance to enrol in a film school. After graduating, he went on to produce and direct commercials and music videos and founded his own production company, Sneg.


07 19 | 21:30 | Navesni (In Spring) | 1929 | Mіkhail Kaufman | USSR, Kyiv Film Studio VUFKU | G | 79 min | Presented by Meno avilys and the Oleksandr Dovzhenko National Center | Film screening + live music

Avant-garde Ukrainian Cinema. These films from the silent cinema era are both experiments—works establishing an autonomous cinematic language—and documents of Ukraine’s transformation under Soviet modernisation, industrialisation and collectivisation. The films of brothers Mikhail Kaufman and Dziga Vertov are important not only in the context of Ukrainian documentary filmmaking, but also in the global one.

In the programme, the two filmmakers’ gazes meet in the controversial Ukrainian era, here revealed by documenting different spaces (urban and rural), different cultural strategies (Ukrainisation and Sovietisation) and contradictory inner states (optimism and tragedy). With this special programme, we want to present important yet little-known works of Ukrainian cinema, newly introduced to the Ukrainian public only a few years ago by scholars of Ukrainian cinema history.

The film will be accompanied by a live musical performance by the musicians from Lithuania. The programme, which is part of a symposium on early silent cinema in Central Eastern Europe, was prepared in cooperation with the National Oleksandr Dovzhenko Centre (Kyiv, Ukraine).

Programme Curators: Anna Burdina, Lina Kaminskaitė-Jančorienė, Žygimantas Jančoras

About the Film

In Spring (1929) is a masterpiece of the Ukrainian avant-garde cinema, a non-feature film made by Mіkhail Kaufman, Dziga Vertov’s brother and co-author, in accordance with the avant-garde theory of “cine-eye”. The film shows Kyiv in 1929, almost unknown today. The shots showing the awakening of the city, the renewal of its life, are in line with the lyrical portrayals of reviving nature. Kaufman’s attentive camera pauses on the smiling faces of children lyrical depict a declaration of love to Kyiv. In In Spring, Kaufman used the method of “hidden camera” for the first time.

About the Director

Mikhail (Moisei) Kaufman was a cameraman, documentary director, photographer and inventor, a member of the Kinoks Group, the brother of the director David Kaufman, better known as Dziga Vertov, and the cameraman and émigré director Boris Kaufman. By the late 1920s, Kaufman and Vertov had made a number of films that visualised the slogans of the Kinoks’s manifesto. They accepted VUFKU invitation and in 1927 moved to work in Ukraine, where the brothers had a conflict and their creative alliance broke up. Mikhail Kaufman continued to shoot films at VUFKU. He created, directed and shot one of the most lyrical films about Kyiv, In Spring (1929), and later Unprecedented Campaign (1931), depicting the advancement of collectivisation right before the tragedy of Holodomor.

About the Organisation

Mikhail (Moisei) Kaufman was a cameraman, documentary director, photographer and inventor, a member of the Kinoks Group, the brother of the director David Kaufman, better known as Dziga Vertov, and the cameraman and émigré director Boris Kaufman. By the late 1920s, Kaufman and Vertov had made a number of films that visualised the slogans of the Kinoks’s manifesto. They accepted VUFKU invitation and in 1927 moved to work in Ukraine, where the brothers had a conflict and their creative alliance broke up. Mikhail Kaufman continued to shoot films at VUFKU. He created, directed and shot one of the most lyrical films about Kyiv, In Spring (1929), and later Unprecedented Campaign (1931), depicting the advancement of collectivisation right before the tragedy of Holodomor.

About the Organisation

The Oleksandr Dovzhenko National Centre (Dovzhenko Centre) is the largest Ukrainian film archive with an extensive collection that includes 7,000 feature films, documentaries, Ukrainian and foreign animated films and thousands of archival records from the history of Ukrainian cinema. Dovzhenko Centre was launched in 1994 based on the largest Soviet Ukrainian film printing factory (founded in 1948), and today it is one of the most dynamic cultural institutions in Ukraine that can boast a wide international representation in the film industry. Dovzhenko Centre acts as an umbrella for a modern climate-controlled film vault, the only film printing laboratory in Ukraine, a Cinema Museum, a non-film archive, a multimedia library and a publishing department. It stores, promotes, researches, and distributes the national film legacy in Ukraine and abroad.


07 21 | 21:30 | Aurora | 2018 | Bekzat Pirmatov | Kyrgyzstan | 13+ | 100 min | Presented by Meno avilys

A famous TV personality is pushed to his limits by an ardent fan, a single middle-aged woman lands herself a disastrous one-night stand and a group of odd youths claim to have time-travelled from the 1980s. These are only some of the strange darkly comical scenarios that take place within the Aurora, an ostentatious, Soviet-era spa resort, nestled among idyllic hills and lakes. Taking place over the course of a single day, but presented in a non-linear narrative structure, the film weaves farcical elements with social commentary, providing a beguiling insight into present-day Kyrgyzstan.

About the Director

Bekzat Pirmatov is a script writer and film director born in Kyrgyzstan. He graduated from the Academy of Management under the President of Kyrgyzstan. He is founder and general director of the production studio Top Tash.


07 26 | 21:30 | Raw Music International | Short Documentaries | Cyrus Moussavi | Ukraine, Iraqi Kurdistan, Burma | G | 66 min | Presented by Kirtimai Cultural Center

The programme of the screening Raw Music International presented by Kirtimai Cultural Centre includes documentaries by Cyrus Moussavi, a New York-based Iranian-American filmmaker and producer of musical artefacts. The four selected films explore underground music around the world, telling social, political, cultural and identity stories through sound.

Cyrus Moussavi is a New York-based Iranian-American filmmaker and producer of musical artefacts. 

Moussavi is the founder of Raw Music International, a collective of artists, filmmakers and musicians documenting underground music scenes around the world. His documentaries have been shown at important festivals and venues such as Sundance, BAM CinemaFest, WOMEX, Anthology Film Archives, and F.A.M.E. Fest Paris. Hisvideo journalism  work has been published by Time, Wall Street Journal, NBC News and others. 

Cyrus Moussavi is co-owner of Mississippi Records, an independent record label that releases overlooked music across timelines. He grew up between Iowa and Iran, studied economics and philosophy at Columbia University, and conducted an oral history of Iranian migrants in the Netherlands having received the Fulbright grant.

Films

Raw Music Shorts List 1

Encounters with underground music in Kenya, Cambodia and Mongolia. 

Raw Music Ukraine (2014, dir. Cyrus Moussavi, DP Jacob Russell, Production Assistance Clara van Miert)

A snapshot in time from 2014: young independent musicians in Kharkiv and Odessa grapple with the Russian invasion of Crimea and the East, and consider their music and futures in the case of full-scale war.  

Raw Music Iraqi Kurdistan (2014, dir. Cyrus Moussavi, DP Jacob Russell) 

Iraj is a street vendor from Iran living and working in Northern Iraq. Helly Luv is Kurdistan’s biggest pop star. This short follows them as they navigate a sliver of peace and prosperity in Kurdistan. Another snapshot: ISIS would take Mosul a few months after this film was released, upending life throughout the region again. 

Raw Music Burma (2015, Dir. Cyrus Moussavi, DP Jacob Russell)

A journey through Eastern Burma (Myanmar), documenting music of ethnic minority groups during a brief moment of optimism following democratic elections and the opening of the countryside. 

About the Organisation

Kirtimai Cultural Centre is a non-traditional centre for culture located in an unusual place for a cultural institution, in the middle of the industrial Kirtimai district in Vilnius. It organises niche soundart and music performances, interdisciplinary educational events for children and adults, film screenings, art exhibitions and social integration projects. Kirtimai Cultural Centre is defined by its interdisciplinary experiments and a broad outlook on art and cultural processes.


07 27 | 21:30 | Persepolis | 2007 | Marjane Satrapi, Vincent Paronnaud | France | 13+ | 85 min | Presented by Skalvija Cinema Center

The Skalvija Cinema Centre traditionally presents classic films, reflecting the summery, communal and informal spirit of the Deep Rivers Run Silent screenings. The films in this year’s programme speak about the price of individuality, at the same time telling stories of being together—as a couple, in a family or in society, in a bygone era or in today’s world.

About the Film

Iranian Marjane talks humorously about her life in Tehran and the historical context of Iran in the 1980s. From an early age, she has been angry with injustice and rebelled against the country’s political regime that restricts human rights, especially those of women. The black and white animated film is a beautiful lesson about the Middle East for children and adults. V

About the Director

Marjane Astrapi (b. 1969, Iran) is a graphic novelist and filmmaker currently based in Paris. Encouraged by her professors, she started drawing comics and published an autobiographical novel about her childhood in Iran. The book-to-movie adaptation of Persepolis was awarded the main Cannes award by the jury. Today Astrapi has already directed five feature films and writes children’s books. Her illustrations and writing have been published in the New York Times and the New Yorker magazines.

About the Organisation

The Skalvija Cinema Centre is the oldest functioning cinema in Vilnius, presenting classics, European cinema, retrospectives and thematic series. Since 2003 it has also been organising the Vilnius Documentary Film Festival (VDFF).


07 28 | 21:30 | Short Film Programme by Free Filmers, a cinemovement and NGO from Mariupol | Sashko Protyah, Oksana Kazmina, Natasha Tseliuba, Yuliia Appen | G | 65 min | Presented by Meno avilys

The screening session consists of films by three filmmakers represented by Free Filmers: Sashko Protyah, Oksana Kazmina and Natasha Tzeliuba. It starts with Protyah and Kazmina’s TV documentary exploring the reality and cultural complexity of Eastern Ukraine, and continues with poetic and atmospheric works by Protyah and Tzeliuba, allowing a deeper experience of how important imagination and a free, drifting presence are in a politically charged everyday life. A crucial element of such an existence is the resident’s immediate and intimate relationship with the surrounding industrial landscapes.

Films

Eastern Ukrainian Dialogue | Sashko Protyah and Oksana Kazmina | TV dokumentika | Ukraina | 25 min.

The film researches problems and possibilities of building a cultural dialogue in Eastern Ukrainian cities. The film crew analyszes the multicultural history of the region, difficulties in cultural self-realiszation and attempts to make the dialogue more efficient. The film doesn’t give the exact answers, but tries to create space for unbiased discussion about the culture of the East of Ukraine.

Khayt | Sashko Protyah | Ukraina | 8, 44 min.

An artistic speculation about the Ukrainian city of Mariupol in 2068, where thriving urban culture is to a big extent created by Azov Greeks.

My Сosmos | Natasha Tzeliuba | Ukraina | 10 min.

The director returns to her native city and tells a story of her adulting in Cosmos – a neighbourhood in Zaporizhzhia. She tries to define what Cosmos means to her. Is it a self-sufficient universe or traumatic experience, a neighbourhood or sensation?

Sea. Wind. WTF | Sashko Protyah | Ukraina | 12 min.

An abandoned house at the seashore, +10 °C, one foggy sky and one video camera for three.

High Speed Trains Slow Down and Vanish | Sashko Protyah | Ukraina | 9 min.

Contemplation on sound and silence, inspired by Kral’ovany (a town and a band of the same name).

About the Organizsation

Free Filmers is a cinemovement and NGO from Mariupol, Ukraine. Their principal goals:

  • making films as alert and sensitive to reality as possible and with their main focus on the human life and the struggle for equality and freedom;
  • promoting independent filmmaking and grassroots initiatives in political arts;
  • resisting colonial policies, imperialism, capitalism and patriarch.

About the Directors

Sashko Protyah – independent filmmaker and teacher, Zaporizhia/Mariupol

Oksana Kazmina – independent artist, filmmaker and educator, Syracuse/Kyiv

Natasha Tzeliuba – artist, performer and curator, Cherkasy/Zaporizhzhia

Yuliia Appen – designer and photographer, Kyiv


AUGUST

08 02 | 21:00 | Aphasia | 2019 | Jelena Juresa | Croatia, Belgium | 13+ | 80 min | Presented by Kaunas Artists’ House

The programme Mocuments, initiated by Kaunas Artists’ House in 2020, is a project dedicated to the dissemination of video art and documentaries that analyse visually constructed narratives. Having been successfully running for two years, the programme will once again be aimed at filmmakers and cinephiles interested in cinema, politically engaged narrative and the philosophy of images.

The programme aims to encourage the search for new approaches to video art and to critically examine dominant narratives and their conventional interpretations.

About the Film

The feature-length film-essay Aphasia explores the politics of memory and oblivion inscribed in social and historical contexts. Through three chapters, Aphasia traces a thread of power positions, racism, injustice and violence, which stems from Belgian colonialism, Austrian anti-Semitism and the atrocities in Bosnia during the Yugoslav wars. The film explores how constantly repeated collective crimes reflect social and political constellations revealing the structures behind national states and national identities.

About the Director

Yugoslav-born artist and filmmaker Jelena Jureša currently lives and works in Belgium. In her films, photographic works and video installations, she addresses issues of cultural identity, gender, the politics of memory and oblivion, and collective violence. Jureša continuously questions historical and political narratives and tries to deconstruct our ideas about what is true.

About the Organisation

Kaunas Artists’ House (KAH) is a professional arts centre in Kaunas carrying out cultural activities, disseminating contemporary art and organising public cultural programmes. KAH produces cultural and artistic content, coordinates the city’s cultural information, and acts as a mediator between the city municipality and cultural operators as well as their audiences.


08 03 | 21:00 | Summer Camp Shorts | G | Presented by Skalvija Film Academy

​​The results of the SKA Creative Film Camp are here for your eyes and ears. See what SKA students have created in Nida, transforming it into a large film set and touching cine film for the first time in their lives. High-school students interested in studying cinema will be able to meet the SKA community, ask questions and hear out answers.

The Skalvija Film Academy, or simply SKA, is a second home for students aged 15-18 who love cinema and want to create it. Founded in 2007 by the Skalvija Film Centre, the Academy cultivates the next generation of filmmakers. The theoretical and practical knowledge gained during the studies at SKA becomes their debut short films, establishing their first steps into the broader scene of the cinema world.


08 04 | 21:00 | Films Selected by Young Programmers | G | Presented by Meno avilys and Moving Cinema

Young Programmers is an initiative by the NGO Meno Avilys and the international film education project Moving Cinema. This summer we will continue exploring Moving Cinema‘s special film catalogue which combines classics and contemporary cinema. All the films in the catalogue and their creators (e.g. Pedro Costa, Jean-Pierre and Luc Dardenne, Carla Simón, Agnès Varda, etc.) have been watched, appreciated and selected by the young people from different European countries participating in the project. Seeking to develop a dialogue between Lithuanian and other European filmmakers and audiences, we will complement the screening of European cinema with a viewing of a Lithuanian film.

Since 2014, the international film education project Moving Cinema aims to introduce young people to the diversity of European cinema, to foster an attentive and sensitive attitude towards their surroundings, and to suggest that film can be a means of self-expression. The project is represented in Lithuania by Meno Avilys.


08 09 | 21:00 | My Babushka: Searching for Ukrainian Identities | 2001 | Barbara Hammer | USA | G | 53 min | Presented by Vilnius Queer Festival “Kreivės”

Driven by her natural curiosity and a wish to explore her family roots, American experimental and queer cinema legend Barbara Hammer travelled to Ukraine in 2000. In a country in turmoil, she turned her camera on a society just beginning to open up: civil liberties and cultural differences, homophobia and anti-Semitism, economic hardship and feminism. Hammer discovers old political, social and cultural barriers collapsing, but nothing new is there to replace them. Amid struggles to establish fixed points of reference, Hammer searches for personal and collective identities, an issue that, more than two decades after the release of this documentary, takes on renewed urgency amid the Russian invasion. 

About the Director

Barbara Hammer (1939-2019) was an American feminist filmmaker and one of the pioneers of lesbian cinema. During her five-decade-long career, she made nearly a hundred experimental films exploring identities, bodies, sexuality and the stories that lie between these electrified denominators. Hammer’s extensive filmography spans hippie experiments of 1970s California, radical, skewed documentaries, ironic biographies and intimate narratives.

About the Organisation

Vilnius Queer Festival Kreivės is a cultural and social initiative started in 2014. Building on earlier and cooperating with current other queer initiatives, it aspires to be a unique space for film screenings, events and community building. The 9th edition of Kreivės will start in Vilnius on 7-11 September.


08 10 | 21:00 | Yi Yi | 2000 | Edward Yang | Taiwan | 13+ | 173 min | Presented by Skalvija Cinema Center

The Skalvija Cinema Centre traditionally presents classic films, reflecting the summery, communal and informal spirit of the Deep Rivers Run Silent screenings. The films in this year’s programme speak about the price of individuality, at the same time telling stories of being together—as a couple, in a family or in society, in a bygone era or in today’s world.

About the Film

Yi Yi chronicles the life of a family in Taipei as the world enters the 21st century. Each member of the family finds themselves at a certain threshold in their life and tries to find answers to complex questions. Like young Jang Jang, for instance, the director’s alter-ego, who decides to take pictures of the backs of people’s heads to show them the invisible side of reality. Balancing between slapstick comedy and a sad melodrama, the film is a kind of urban symphony, with shifting themes, different rhythms and repetitions. N-16

About the Director

Edward Yang (1947-2007,CN) significantly contributed to the emergence of New Taiwan Cinema in the 1980s. The filmmakers of this wave sought to promote a conscious interest in Taiwanese culture, to resist censorship and to move away from entertainment films. Yang’s lyrical cinema mostly explores themes of urbanisation processes and family portraits, reflecting the changing Taiwanese society.

About the Organisation

The Skalvija Cinema Centre is the oldest functioning cinema in Vilnius, presenting classics, European cinema, retrospectives and thematic series. Since 2003 it has also been organising the Vilnius Documentary Film Festival (VDFF).


08 11 | 21:00 | Films Selected by Young Programmers | G | Presented by Meno avilys and Moving Cinema

Young Programmers is an initiative by the NGO Meno Avilys and the international film education project Moving Cinema. This summer we will continue exploring Moving Cinema‘s special film catalogue which combines classics and contemporary cinema. All the films in the catalogue and their creators (e.g. Pedro Costa, Jean-Pierre and Luc Dardenne, Carla Simón, Agnès Varda, etc.) have been watched, appreciated and selected by the young people from different European countries participating in the project. Seeking to develop a dialogue between Lithuanian and other European filmmakers and audiences, we will complement the screening of European cinema with a viewing of a Lithuanian film.

Since 2014, the international film education project Moving Cinema aims to introduce young people to the diversity of European cinema, to foster an attentive and sensitive attitude towards their surroundings, and to suggest that film can be a means of self-expression. The project is represented in Lithuania by Meno Avilys.


08 16 | 21:00 | “Banguoja” Late Night Audio Session | G | Presented by Banguoja Audio Festival

Audio Festival BANGUOJA comes undulating into Patiltė! During the open-air listening session under the Liubartas Bridge, we will present a selection of short audio docs that tell true and intimate stories about the world around us, love, rebellion and experiences that can not be described in words. Audio works made by international and local artists will be played in their original languages, while visual projections of their Lithuanian subtitles will disappear into the night. 

The selection includes ten audio documentaries from Ukraine, Finland, USA, Australia, Poland, Lithuania, the Netherlands and Belgium, including audio works by Axel Kacoutié, Sayre Quevedo, Adomas Zubė and others.

About the Organisation

BANGUOJA is the first audio festival in Lithuania, aiming to introduce and promote audio documentaries. Taking place  on 16–28 August, it will present an international programme of radio documentaries and podcasts, consisting of over a dozen carefully selected audio works by both international and local artists. This year, the festival will host its second virtual conference for aspiring and experienced audio content creators as well as open-air listening sessions under the stars. The festival will also launch a mentoring programme during which its participants make recordings together with local audio artists. The event is organised by Inconvenient Films.


* International Symposium “The Birth of Cinema and the Imperial Boundaries in Central and Eastern Europe” complements the program “Ukrainian Avent-Garde Cinema,” which consists of films “Unprecedented Campaign,” “The Eleventh Year,” and “In Spring,” which are accompanied by live music. The symposium will take place on July 5th, from 10 a.m. until 2:30 p.m. at Sinemateka (A. Goštauto g. 2, Vilnius). Registration required.


All events are free of charge. The films are screened in the original language and include Lithuanian, English, and Ukrainian subtitles.


Organized by | Meno avilys

Curated by | Karolis Žukas, Gerda Paliušytė, Lina Kaminskaitė
Visual Identity by | Gailė Pranckūnaitė

Partners | Contemporary Music Ensemble “Synaesthesis,” Oleksandr Dovzhenko National Center, The Lithuanian Academy of Music and Theatre, Skalvija Cinema Center, Kaunas Artists’ House, Kirtimai Cultural Center, Skalvija Film Academy, Audio Festival, Vilnius Queer Festival “Kreivės,” Moving Cinema

Information partner | Lithuanian National Radio and Television

Funded by | Lithuanian Council for Culture, Lithuanian Film Centre, Vilnius City Municipality, AGATAThis

Event is part of www.700vilnius.lt programme