Garso režisieriaus Sauliaus Urbanavičiaus žvilgsnis į sinemateką

Pakvietėme kino kūrėjas (-us) ir tyrinėtojas (-us) panaršyti po „Meno avilio“ sinematekos leidinių kolekciją ir atrinkti keletą knygų, žurnalų ir filmų, kuriuos rekomenduotų visoms (-iems), norinčioms (-iems) geriau suprasti judančių vaizdų kultūrą – tiek kuriančioms (-tiems), analizuojančioms (-tiems), tiek tiesiog besidominčioms (-tiems).

Kviečiame susipažinti su garso režisieriaus Sauliaus Urbanavičiaus pasirinkimais. Apsilankiusios (-ę) portale iBiblioteka, galėsite pasirinktas knygas pasiimti į namus. Periodiką ir filmus skaityti ar žiūrėti kviečiame Sinematekoje – visuomenei atvirame archyve A. Goštauto g. 2 (Vilnius).

Garso režisierius Saulius Urbanavičius:

Komedija yra sudėtingas žanras, tačiau man vienas geresnių jo pavyzdžių bei filmas, kuris net ir žiūrint pakartotinai priverčia nusijuokti, yra „My Cousin Vinny“. Jis man ypatingas ir dėl Marisos Tomei vaidmens, už kurį ji buvo įvertinta „Oskaru“.

Kaip garso srities atstovui, man ypatingai brangūs filmai, kurių personažai yra susiję ar artimi mano profesijai. „Kitų gyvenimai“ – tai istorija apie šnipą, kuris slapta klausosi kitų žmonių gyvenimų, ir apie tai, kaip ši patirtis jį pakeičia.

„The Last Picture Show“ laikau „Naujojo Holivudo“ eros šedevru. Tai brendimo istorija, vykstanti 1951 metų Teksase, kurioje vieną pirmųjų savo pagrindinių vaidmenų suvaidino Jeffas Bridgesas. Ši kino era man yra ypač artima.

Coenų filmai yra vieni mano mylimiausių – mane ypač žavi jų atidumas garso dramaturgijai ir atmosferai. „Šioje šalyje nėra vietos senukams“ nėra išimtis: tai netradicinis vesternas su nuostabiu garso dizainu.

Domėjimasis kinu man neapsiriboja vien filmais. Walteris Murchas man yra kultinė asmenybė kino pasaulyje – garso dizaineris ir montažo režisierius, vienintelis istorijoje gavęs du „Oskarus“ už vieną filmą. Jo knyga – tai įžvalgos ne tik apie kino amatą, bet ir apie estetiką bei filosofiją.

Sidney Lumet knyga „Making Movies“ – vieno ryškiausių savo kartos režisieriaus asmeninių kino gamybos patirčių rinkinys; man tai viena esminių knygų apie režisieriaus profesiją.

Ne mažiau svarbios man ir asmeninės kino kūrėjų istorijos. Legendinio Holivudo prodiuserio Roberto Evanso memuarai verti kino filmo scenarijaus. Samas Peckinpahas – kultinis režisierius ir prieštaringai vertinama asmenybė, o jo gyvenimo ir kūrybos kelio istorija atskleidžia sudėtingą charakterį.

Valas Kilmeris man visam laikui įstrigo suvaidinęs Jimą Morrisoną filme „The Doors“. Jo autobiografijoje atsiskleidžia sudėtingas charakteris ir banguoti karjeros posūkiai.

Sinematekos kolekcijoje radau ir „Blu-ray“ rinkinį „Sorcerer / Wages of Fear“. Tai dar vienas „Naujojo Holivudo“ – mano mylimiausios kino eros – pavyzdys. Williamas Friedkinas labiau žinomas dėl „Egzorcisto“ ar „Prancūzų ryšininko“, tačiau man geriausias jo filmas yra „Sorcerer“. Nors savo laiku jis finansiškai žlugo dėl tuo pat metu pasirodžiusių „Žvaigždžių karų“, tai itin ambicingas ir sudėtingas filmas, savo mastu prilygstantis „Apocalypse Now“.

Sauliaus Urbanavičiaus rekomendacijos:

• Jonathan Lynn, „My Cousin Vinny“, JAV: 20th Century Fox, 1992;
• Florian Henckel von Donnersmarck, „Kitų gyvenimai“, Vokietija: Buena Vista International, 2006;
• Peter Bogdanovich, „The Last Picture Show“, JAV: Columbia Pictures, 1971;
• Joel Coen, Ethan Coen, „Šioje šalyje nėra vietos senukams“, JAV: Miramax Films, 2007;
• Walter Murch, „Suddenly Something Clicked: The Languages of Film Editing and Sound Design“, New York: Farrar, Straus and Giroux, 2025;
• Sidney Lumet, „Making Movies“, New York: Vintage Books, 1996;
• Robert Evans, „The Kid Stays in the Picture: A Notorious Life“, New York: It Books, 2013;
• David Weddle, „If They Move… Kill ’Em!: The Life and Times of Sam Peckinpah“, New York: Grove Press, 2000;
• Val Kilmer, „I’m Your Huckleberry: A Memoir“, New York: Simon & Schuster, 2021;
• William Friedkin, „Sorcerer / Wages of Fear“, Blu-ray rinkinys, JAV / Prancūzija: Criterion Collection, 2018.

Kiti kino kūrėjų ir tyrinėtojų pasirinkimai čia.