EN / LT

Registruotis naujienlaiškiui:

A.Tarkovskis „Sculpting in Time“

n.k.

Poetas Arsenijus Tarkovskis yra sakęs, kad eilėraščio užrašymas popieriaus lape nėra lengvesnis darbas nei kiekvieno jo žodžio iškalimas akmenyje. Jo sūnus, Andrejus Tarkovskis, kūrybą taip pat laikė savotišku skulptoriaus darbu. Tik būdamas vaizdų poetas, jis savuosius kūrinius iškaldavo laike. Todėl aprašyti juos, kaip ir nupasakoti J.C.Bacho simfonijas, ne tik, kad neįmanoma, bet ir beprasmiška. A.Tarkovskio filmus reikia žiūrėti, išjausti, patirti.
Tačiau kino kūrinys taip pat turi būti žiūrovo įprasmintas, perleistas per individualią jo patirtį, suvoktas – tik taip filmas bus užbaigtas. Be to, tai užtikrina ir jo gyvybingumą – tai ypatingai svarbu seniems filmams, egzistuojantiems tik dėl naujų žiūrovų. A. Tarkovskio filmai net ir po daugiau nei kelių dešimčių metų neatrodo pasenę muziejiniai eksponatai. Todėl kiekvienąsyk (netgi žiūrint trečią, ketvirtą,.. kartą) jie atveria naujas interpretacijų galimybes. Natūralu, kad gali kilti klausimas, kokiu būdu šio režisieriaus filmai vis dar sukuria tokį įtaigų įspūdį, kodėl per tiek metų jie „neišsikvėpė“?
Vienoje iš Mediatekos lentynų guli neišvaizdi, raudonos ir juodos spalvos viršeliu knygutė – „Sculpting in time“. Jos autorius – Andrejus Tarkovskis. Būtent ši knyga gali padėti atsakyti į anksčiau užduotą klausimą. Knygoje režisierius kalba apie savo kūrybą, dėsto savo kartais galbūt pernelyg aštrias nuostatas ir pažiūras, susijusias su menu, apžvelgia savo ir kitų sukurtus filmus. Yra tarsi dėstoma dienoraštiniu principu, todėl skaitytojas jaučiasi lyg vartytų menininko intelekto istoriją.
Kitaip nei veikiausiai jau dešimtimis priskaičiuojamų biografijų, analizių bei įžvalgų apie A. Tarkovskį, ši knyga nenuklysta į neaiškias periferijas. Režisierius jaučia ir tvirtai pasisako už menininko atsakomybę (taip beje pavadintas ir vienas knygos skyrius), todėl skaitytojas-žiūrovas neabejotinai atras dalį atsakymų į klausimus, kuriuos uždavė A. Tarkovskio filmai.
Kita svarbi priežastis, kodėl verta skaityti šią knygą, yra galimybė sudalyvauti intensyviose režisūros studijose. Aiškiai ir įdomiai A. Tarkovskis šneka apie fundamentalius kino segmentus: scenarijų, filmavimą, aktorių, muziką, montažą. Vis tik pats A. Tarkovskis pripažįsta, kad nors galima išmokyti režisieriaus amato per tris mėnesius, niekas negali pasakyti, kiek laiko užtruks, kol žmogus iš tikrųjų taps režisieriumi. Todėl ir ši knyga nepretenduoja į tapsmo režisieriumi receptą. Veikiau tai nuorodos į kelią, kuriuo eidami galime viltis pasiekti reikšmingų rezultatų.
Pasaulis, pasak A. Tarkovskio, yra toks, kokį mes jį įsivaizduojame. Todėl menininkas turi nuolatos priminti apie kūrybišką mūsų pasaulio pagrindą. Ne išimtis ir ši knyga – šalia A. Tarkovskio filmų mums liudijanti apie viltį būti išgirstiems beprasmėje garsų kakofonijoje.
http://www.ltkt.lthttp://www.menoavilys.org/lt/294538/projektai/lietuviu-dokumentinio-kino-antologija