EN / LT

Registruotis naujienlaiškiui:

Pasaulio kino istorija

Auksė Kanceravičiūtė

Naujos kino knygos. Pasižvalgymai po pasaulio kino istoriją
„Pasaulio kino istorija“ („A World history of Film“, Sklar Robert). Published by Harry N. Abrams, Inc.; Rev Exp edition, 2001. 592p.
Žymaus amerikiečių kino istoriko Roberto Sklaro sudaryta „Pasaulio kino istorija“ („A World history of Film“) yra unikalus leidinys, apimantis platų įvykių spektrą - nuo kino priešistorės iki XXI amžiaus. Daktaro laipsnį R. Sklaras apsigynė Harvardo universitete 1965 metais, o disertacija apie F. Scottą Fitzgeraldą tapo ir pirmąja šio autoriaus knyga. Kino istorijos tyrinėjimų srityje tam tikrą perversmą padarė 1975 metais pasirodžiusi knyga “Movie-Made America” („Kino sukurta Amerika“), kurioje buvo atidžiau nagrinėjamas Holivudo kinas ir jo įtaka modernioms amerikiečių vertybėms. Kinas, technikos raida, visuomenė, politika ir mokslas persipina ir „Pasaulio kino istorijoje“.
Knygos struktūra paremta chronologiniu principu. Skaitytojai supažindinami su socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis, lėmusiomis kinematografo atsiradimą, jo vystymąsi ir esminius pokyčius. Tai solidus ir ambicingas sumanymas, nes į kino istoriją žvelgiama iš globalios perspektyvos, pasitelkiant tiek istorinius faktus, tiek iliustracijas, kurių iš tiesų daug - 777.
Didžiausias dėmesys yra skiriamas vaidybiniam kinui, - detaliai išdėstomos kino kalbos formavimosi ypatybės, pristatomos žymių režisierių biografijos bei atskiri filmai, sukėlę perversmą kino industrijoje. Knygą sudaro septyni pagrindiniai skyriai, kuriuose aptariamas ankstyvasis kinas, nebylojo kino era, klasikinis kinas, pokario transformacijos ir kinematografo plėtra, įžengus į savo antrąjį amžių. Iškyla skirtingais dešimtmečiais suklestėjusių nacionalinių kino mokyklų paveikslas, nepamirštama net tokių egzotiškų kraštų, kaip Australija, Indija, Lotynų Amerika ir kt. Informacija glausta ir palyginti trumpa, tačiau pasižymi svarbių faktų gausa. Įdomu, jog pabrėžiama takoskyra tarp komercinio ir meninio kino, kaip dviejų lygia greta besivystančių, tačiau savitą stilistiką bei ideologiją puoselėjančių kinematografo sričių.
Amerikiečių kino industrija, kaip įprasta, siejama su Holivudu, kuris yra žinomas kaip „svajonių fabrikas“, kino studijų ir žvaigždžių centras. Kiek plačiau analizuojamos Holivudo dominavimo pasaulio kino rinkose priežastys, populiarių kino žanrų atsiradimas ir vystymasis. Nebyliąją kino erą ženklina bene svarbiausio kino pionieriaus - Davido W. Griffith‘o asmenybė, jo eksperimentai su forma ir siužetinio pasakojimo atradimai filmuose: „Tautos gimimas“ ir „Nepakantumas“. Kita vertus, menkai teužsimenama apie tokius režisierius kaip Frankas Capra, Johnas Fordas ar Orsonas Wellesas, kurių autorinio braižo nepajėgė užgožti net griežta kino studijų kontrolė.
Žinoma, kuomet kalbama apie veržlius, maištingus kino momentus, iš Holivudo persikeliama į Prancūziją, Italiją, Vokietiją ir apžvelgiami reikšmingiausi, šiuose regionuose susiformavę judėjimai ir stiliai. Pasaulio kino istorijos lūžius Robertas Sklaras sieja su sudėtingomis tuometinėmis politinėmis situacijomis. Atskirame skyriuje nagrinėjamos dokumentikos, propagandos ir politikos tarpusavio sąsajos. Pavyzdžiui, nacionalsocialistų valdomoje Vokietijoje, įsivyravo cenzūra ir filmai buvo kuriami ir panaudojami kaip propagandos įrankis. Nacių ideologija paveikė ir garsios režisierės Leni Riefenstahl dokumentikos šedevrus: „Valios Triumfas“ ir „Olympia“.
Įdomu, kad knygos autorius išreiškia mintį, kad nevaidybinis kinas vystėsi kaip avangardinis judėjimas, kuomet buvo intensyviai ieškoma naujų, netikėtų išraiškos būdų. Netgi išskiriama grupė filmų, R. Sklaro pavadintų „Miesto simfonijomis“. Šioms „simfonijoms“ priskiriami keli dokumentiniai filmai: Valterio Rutmano „Berlynas: didmiesčio simfonija“, Jeano Vigo ir Boriso Kaufmano (t. y. Dzigo Vertovos) siurrealistine maniera sukurtas, vizualių pokštų pripildytas „A Propos de Nice“, Dzigo Vertovos „Žmogus su kino kamera“. Tokių drąsių ir intriguojančių įžvalgų, skatinančių kino, kaip unikalaus reiškinio, pamatymą ir kritišką istorinių aplinkybių vertinimą, knygoje yra ir daugiau. Italų neorealizmo ir tokių režisierių kaip Vittorio De Sica, Roberto Rosellini ar Lucino Visconti vardai, taip pat kovos Holivude, „juodojo kino“ („film noir“) susiformavimas, siejami ir su pokyčiais kino industrijoje, vykusiais po II Pasaulinio karo.
Kadangi kino istorija dėstoma chronologine seka, todėl nenustebkite, jei skaitydami naujus skyrius vėl rasite tekstus, skirtus jau anksčiau minėtiems kūrėjams. Tiesiog atskirų režisierių (pvz. Alfredo Hitchcocko ar Stanley Kubricko) kūryba tęsėsi keletą dešimtmečių, tad, logiškai, prie jos sugrįžtama keletą kartų. Čia galima papriekaištauti, kad leidinio struktūra nėra visiškai nuosekli, tačiau toks dėstymas leidžia geriau suvokti įvykių seką.
Žinoma, tokios apimties leidinyje, sunku suvaldyti gausią faktinę medžiagą. Kartais vėl keliaujama laiku atgal, ypač, kuomet kalbama apie kino avangardą ir vieną ryškiausių šio judėjimo figūrų – Mayą Deren. Šiame skyriuje nepamirštamas ir Jonas Mekas, kuris pristatomas kaip pagrindinė naujojo Amerikos kino figūra, Antologijos filmų archyvo įkūrėjas. Išskiriamas Europos alternatyvus kinas, trumpai užsimenama apie gėjų ir lesbiečių kiną. Informacijos iš tiesų nepaprastai daug, tačiau Robertas Sklaras vykusiai sudėlioja akcentus, žvelgdamas į kiną kaip į atskirą meno rūšį, o kartu ir galingą industriją. Tai leidžia skaitytojui susidaryti įvairiapusiškesnį vaizdą, konceptualiai įvertinti pagrindinius kino raidos dėsnius ir principus.
Kalbėdamas apie XX amžiaus pabaigoje vykusius procesus, R. Sklaras pabrėžia, kad kinas tapo globalia bendravimo priemone, o taip pat ir privačia pramoga, turint galvoje, kad jau iki 1990 metų, daugiau nei du trečdaliai JAV gyventojų turėjo vaizdo grotuvus ir žiūrėjo filmus namuose. Revoliuciniai pokyčiai ir atradimai, lydėję kinematografą nuo pat jo atsiradimo pradžios, daugeliu atvejų sąlygojo nenutrūkstamą jo atsinaujinimą ir plėtrą, kurią detaliai atspindi ir perteikia R. Sklaro „Pasaulio kino istorija“.
http://www.ltkt.lthttp://www.menoavilys.org/lt/294538/projektai/lietuviu-dokumentinio-kino-antologija